Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?
Darbas, šeima, nedidelis gražus namelis užmiestyje su gėlynu, pievele ir akinančio baltumo tvora, automobilis garaže… Amerikietiškos svajonės išsipildymas? O gal… amerikietiškas pragaras?… "Jau kuris laikas esu miręs”, - šiais pagrindinio herojaus žodžiais prasideda tragikomedija "Amerikos grožybės”, juosta, kurią daugelis kritikų jau dabar vadina viena geriausių iš kada nors Holivude sukurtų filmų. Tai jaudinantis ir šiurpinantis pasakojimas apie vienatvę, susvetimėjimą, neišsipildžiusius troškimus, slepiamas aistras, sudaužytas svajones ir apie graudžiai komišką maištą – bandymą išsivaduoti iš slegiančios kasdienybės gniaužtų.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Rašytojas Tomas (Paul Bettany) pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado. Nuo šiol Greisė turi dirbti nuo ryto iki vakaro, kęsti pažeminimus, įžeidinėjimus, teikti miestelėnams lytines paslaugas. Palaipsniui ji tampa vergė ir kalinė. Viena, ko nežino miestelio gyventojai, yra tai, jog Greisė atlieka misiją ir visi jie žaidžia su ugnimi.
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
Septyniolikmetė Beibi (akt. Jennifer Grey) su šeima atvyksta atostogų į prabangų viešbutį. Naivi ir miela mergina kaip mat susidraugauja su viešbučio personalu, vienas kurių – žavingas šokėjas Džonis (akt. Patrick Swayze). Bandydama padėti į keblią padėtį patekusiai vyruko šokių partnerei Peni (akt. Cynthia Rhodes), mergina tampa Džonio šokių mokine, o netrukus ir žengia ant parketo. Tačiau svaiginantys muzikos ritmai, vis labiau kaistanti atmosfera ir žavingas šokių mokytojas pakerta Beibi ir mergina leidžiasi suviliojama šokių ir pasiduoda meilei.
Vaikinuko Džamalo didžiausia svajonė – tapti rašytoju, todėl jis kuo entuziastingiausiai priėmė prestižinės mokyklos kvietimą studijuoti literatūrą. Bet veikiai suprato buvęs priimtas ne dėl literatūros išmanymo, o dėl mokėjimo žaisti krepšinį, kad sustiprintų mokyklos rinktinę.
“Gegutė” – taip rusų armijos kareiviai vadindavo suomių snaiperius. 1944 m. Suomija pasitraukia iš Vokietijos sąjungininkų gretų. Ta proga buvusį savo bendražygį, suomį Vilį vermachto kareiviai prikala prie uolos, palieka jam geležinės grandinės apribotą judėjimo laisvę ir perspektyvą artimiausiu metu tapti mirtininku. Arba iš bado ir šalčio, arba nuo kitapus sopkos? Įsikūrusių rusų kareivių kulkos. Rusų armijos kapitonas Imanas pakliūva į savo armijos saugumo rankas ir yra vežamas į štabą, kur turėtų išgirsti nuosprendį. Tikriausiai mirties. Vokiečių lėktuvų antskrydžio metu Ivano sargybiniai žūsta, o jį, sužeistą ir be sąmonės, atranda samė Ani. Parsitempia į savo namu, atgaivina ir sušildo. Po kurio laiko į Ani sodybą atkeliauja ir nuo grandinės išsilaisvinęs Vilis, nešinas snaiperio šautuvu.
Čarlzas - tipiškas britų snobas. Jis moka vertinti paprastus malonumus. O labiausiai jam patinka lankytis pažįstamų ir nepažįstamų žmonių vestuvėse bei laidotuvėse. Ir viename tokiame "renginyje" jis sutinka Ją…