926-siais Kinijos karališkąją šeimą drąsko maištingas perversmas, o kadaise beprotiškai įsimylėjusių stiprių asmenybių jausmai jau atšalo. Klastingą išdavystę nujautęs Imperatorius (akt. Chow Yun-Fatas) palaipsniui ne savo rankomis nuodyja neištikimą žmoną (akt. Gong Li). Didingos šalies valdovas negali atleisti Imperatorienei už daug skausmo kainuojančią neištikimybę ir slaptus seksualinius santykius su jo paties sūnumi iš pirmosios santuokos karūnuotuoju princu Wanu (akt. Liu Ye), kuris taip pat yra užmezgęs antrąjį meilės romaną su vyriausiojo rūmų gydytojo dukra Chan. Artėjant kasmetinei šventei karališkųjų rūmų pievoje pražysta nepakartojamą atmosferą skleidžiančios auksinės gėlės, t.y. geltonosios chrizantemos. Grandiozinio festivalio išvakarėse namo nelauktai sugrįžta Imperatorius ir jo sūnus princas Jai'us (akt. Jay Chou), kuris ilgiausiai kovojo alinančiame kare su mongolais prie šiaurinės šalies sienos.
Gatvės klounui, akrobatui ir benamių vaikų globėjui Diubua pats likimas lėmė patekti pas jūrų piratus ir galiausiai tapti Rytų kovų meistru. Likimas nuveda Diubua į Tibete rengiamas pasaulio rungtynes, kur kovojama iš pradžių dėl “Auksinio drakono” prizo, paskui – dėl žmonių gyvybių. 1925 metais vykstančiame turnyre kinas, rusas, japonas, škotas, ispanas, turkas, afrikietis, amerikietis kovoja pagal savo tautos papročius ir stilių. Kiek rungtynių, tiek mažų ryškių spektaklių su tautiniais kovos šokiais. Ir visa tai supa iškilmingas dar neokupuoto Tibeto grožis.
Išdidi Memfio plantacijų savininko duktė Fišer grįžta iš mokslų užsienyje į gimtuosius namus. Ji įsimyli į prastos reputacijos bedarbį Džimą ir pristato jį namiškiams kaip kilmingą ir turtingą poną. Apgaulė paaiškėja, kuomet iš namų paslaptingai dingsta šeimos relikvija - itin retas ir brangus deimantas. Paslaptingas deimanto dingimas supainioja jausmus. Intriguojanti romantinė drama pagal Tennessee Williams'o kūrinį. Pas mus šis amerikiečių rašytojas bei dramaturgas labiausiai žinomas pagal jo pjeses „Geismų tramvajus“ (1948 m.) ir „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (1951 m.).