Darbas, šeima, nedidelis gražus namelis užmiestyje su gėlynu, pievele ir akinančio baltumo tvora, automobilis garaže… Amerikietiškos svajonės išsipildymas? O gal… amerikietiškas pragaras?… "Jau kuris laikas esu miręs”, - šiais pagrindinio herojaus žodžiais prasideda tragikomedija "Amerikos grožybės”, juosta, kurią daugelis kritikų jau dabar vadina viena geriausių iš kada nors Holivude sukurtų filmų. Tai jaudinantis ir šiurpinantis pasakojimas apie vienatvę, susvetimėjimą, neišsipildžiusius troškimus, slepiamas aistras, sudaužytas svajones ir apie graudžiai komišką maištą – bandymą išsivaduoti iš slegiančios kasdienybės gniaužtų.

Jauna imigrantė Selma gyvena ir dirba Amerikoje. Moterį slegia liūdna neišvengiamybė – dėl retos akių ligos ji po truputį praranda regėjimą. Jeigu vieniša mama nespės sutaupyti pakankamai pinigų operacijai, jos sūnelį ištiks toks pats likimas. Selma nepasiduoda. Kai reikalai tampa nepakeliamai sunkūs, moteris prisimena didžiausią savo aistrą – muziką. Ji matė visus klasikinius Holivudo miuziklus, ji gali pakartoti kiekvieną gražiausią eilutę, ji gali sušokti kiekvieną nuostabiausią šokį… Populiaraus miuziklo fragmentas, daina bei šokis pakyla iš savo išgrynintos erdvės ir nusileidžia moters išmonėje. Melodija, tonas, garsas ar instrumentas dabar įgauna tikro gyvenimo atspalvį. Muzikos garsai – gyvenimo triukšme. Auksas – kasdienybės purve. Selma aistringai džiaugiasi kiekviena savo kasdienybės smulkmena. Mažais ir simpatingais dalykais, kurių kiti net nepastebi. Ji tiesiog įsimylėjusi gyvenimą!

Tikrais istoriniais įvykiais paremta juosta pasakoja apie Dahomėjos karalystės generolę Nansiką, įkūrusią ir išauginusią ypatingą karaliaus apsaugos būrį, sudarytą vien iš moterų. „Dahomėjos amazonėmis“ vadinamos karės išsiskyrė ypatinga narsa, ištikimybe ir sugebėjimais, pavertusiais jas tikromis legendomis. Iš pradžių saugojusios karalių, vėliau „Dahomėjos amazonės“, vedinos Nansikos, pakilo į žūtbūtinę kovą prieš įžūlų priešą, kuris, pavergęs laisvos ir išdidžios tautos žmones, siekė sugriauti viską, dėl ko Nansika gyveno ir kovojo.

XIX amžiaus vidurys. Nebylė Ada išteka už Naujojoje Zelandijoje gyvenančio Stiuarto ir palieka gimtąją Škotiją tik su dviem brangenybėmis – dukterimi Flora ir numylėtuoju pianinu. Stiuartas atsisako nugabenti pianiną į namus ir palieka numestą ant kranto. Nuo šešerių nekalbanti Ada sugeba išreikšti vyrui savo neapykantą. Šiai stipriai moteriai tylėjimas – ne visada sutikimo ženklas. Ji viską girdi, tačiau su aplinkiniais bendrauja rašteliais ir muzika. Kokie iš tiesų jausmai kunkuliuoja šios tvirtos moters viduje, suvokia gal tik jos mažoji fantazuotoja duktė Flora. Laukinį primenantis Stiuarto kaimynas Beinsas nusiperka pianiną, kuris Adai atstoja balsą. Moteris gali atgauti instrumentą, tačiau turi ateiti į kaimyno namus ir išmokyti jį groti. Šios pamokos panardina filmo veikėjus į tikrą aistrų verpetą...