Buvęs policininkas, valdantis nedidelį prostitučių verslą, pasineria į serijinio žudiko paieškas, po to kai dingsta viena iš jo darbuotojų.
Mikaelis Bliumkvistas, principingas žurnalistas ir "Millennium" žurnalo leidėjas, rengiasi išspausdinti straipsnį, demaskuojantį didelį sekso vergijos tinklą tarp Rytų Europos ir Švedijos, su kuriuo susiję gerai žinomi, aukštas pareigas užimantys švedų visuomenės, verslo ir politikos atstovai. Bet straipsnis redakcijos nepasiekia: išvakarėse randami žiauriai nužudyti du straipsnį ruošę žurnalistai. Tačiau Bliumkvistą labiau sukrečia antroji žinia: ant ginklo palikti pirštų atspaudai priklauso genialiai kompiuterių įsilaužėlei, serijinį žudiką jam surasti padėjusiai Lisbetai Salander...
Pastarosiomis dienomis per savo netbooką naktim vis žiūriu filmus. Šį kartą išsakysiu savo nuomonę apie Juice. Filme vaidina tupacas. Filme vaidina keli juodukai, kurie kaip viena šeima. Vieno pašaukimas – Dj, kiti nelanko pamokų, o trinasi gatvėse. Negrai visad turi problemų su policininkais. Pradžioje jie užsiima smulkiomis vagystėmis: vinilinių plokštelių, maisto. Vėliau sutikę savo seną draugą, kuris apiplėšinėja parduotuves dėl pinigų jie sugalvojo taip daryti patys. Gavo ginklą, visi persirengė, viską suplanavo, pinigus pagrobė, bet įvyko menkas dalykas, kuris neturėjo įvykti. Tas kuris laikė ginklą nušovė pardavėją. Tada viskas ir prasidėjo. Siūlau pažiūrėti visiems, kam patinka veiksmo ir panašūs filmai.
Bendžaminas Barkeris su miela žmona Liuse ir dukrele Joana gyvena ramų šeimyninį gyvenimą ir sėkmingai valdo kirpimo saloną Londone. Viskas būtų tiesiog idealu, jeigu ne vietos teisėjas Turbanas, kuris yra baisiai susidomėjęs Benjamino žmona. Pavydusis teisininkas pasistengia/pasirūpina, kas kirpėjas būtų neteisingai apkaltintas ir atlikti bausmę išsiųstas į Australiją. Po 15 metų tremties Bendžaminas gauna žinią apie žmonos mirtį. Jis nusprendžia grįžti į Londoną slapyvardžiu Svynis Todas ir vėl atidaryti kirpyklą. Bet jo tikslas mintys/tikslai labai niūrios: jis trokšta visų, kurie jį privertė gyvenime kentėti, keršto. Svynis meistriškai skuta barzdas džentelmenams, apie kuriuos po apsilankymo kirpykloje daugiau niekas negirdėjo. Draugiškoji panelė Lovett, čia pat įkūrusi kepyklėlę, padeda paslėpti Svynio Todo skerdynių pėdsakus, kepdama mėsos pyragaičius iš žmogienos ir parduodama kruvinus delikatesus nieko nenutuokiantiems miestiečiams.
Antrasis Edwardo Shultso filmas nukelia žiūrovus į baisios ligos nusiaubtą pasaulį – vienus ji pražudė vos per kelias dienas, o likę gyvi desperatiškai ieško maisto ir nepasitiki niekuo aplinkui. Tai tikrai siaubinga liga: kūnas pasidengia kraujosrūvomis, akys pajuoduoja, žmogus vemia krauju. Tačiau tai nėra dar viena variacija „The Walking Dead“ ar „28 Days Later“ tema. Labai svarbu, kad Shultso pasaulio pabaigos vizija prasideda ne nuo atakos, o nuo įvykio, visam laikui pakeitusio jauno vyro gyvenimo trajektoriją: artimo žmogaus mirties. Tai filmas, kuriame blogiukai yra praradimas, sielvartas, skausmas, baimė ir nepasitikėjimas, o ne tradiciniai smegenų ištroškę zombiai, antgamtiškos jėgos, ar miškuose tūnančios raganos – ir nepaisant to, tai yra vienas baisiausių pastarųjų metų filmų.