Tai jaudinanti istorija apie žmogų, egzotiškose senovės Amerikos prerijose bei Pirmojo Pasaulinio karo apkasuose, ieškantį kompromiso tarp savęs ir savo šeimos. Anthony Hopkinsas vaidina Jungtinių Valstijų kavalerijos karininką, kuris atsistatydino, protestuodamas prieš nepakenčiamą požiūrį į indėnų tautą, ir apsigyveno nuošalioje Montanos kalvų papėdėje kartu su trimis labai skirtingais savo sūnumis: šaltakraujiškuoju Alfredu, idealistu jaunyliu Samueliu ir maištinguoju, egzotišku viduriniuoju Tristanu. Juos visus sieja beatodairiška meilė šeimai, tačiau kai į brolių gyvenimą įsiveržia moteris (J. Ormond), konkurencija tarp jų virsta neapykanta.
Tobio, arba Džeko, kaip jis save vadina, tėvai išsiskyrė. Jo broliukas apsigyveno su tėčiu, o Tobis liko su mama ir nė kiek nesigailėjo. Jiedu gyveno šauniai. Tiesa, niekur ilgai jie neužsibūdavo, nuolat keliaudavo iš vienos valstijos į kitą ieškoti geresnio gyvenimo ar tiesiog - nuotykių. Ir vieną gražią dieną Tobis su Kerolain atvyko į mažą Konkrito miestelį. Čia jų gyvenimas pasikeitė, mat Tobio mama ištekėjo už Dvaito. Jis nuo pat pradžių nepatiko Tobiui - nuolat pamokslavo, apgaudinėjo ir netgi mušė. Pagaliau Tobis nebeištvėrė...
Jaunutė meno koledžo studentė Kendi įsimyli bohemišką poetą Deną. Meilė svaigina, pasaulis atrodo tobulas. Visiško užsimiršimo ir ekstazės pora siekia vartodama heroiną. Narkotikai nugramzdina į saldų sapną, nutrina ribas tarp realybės ir svajų. Tačiau netrukus jiems tenka palikti svaigulio kupiną iliuzinį rojų – narkotikams nuolat trūksta pinigų, tad nematydama kitos išeities, Kendi pradeda verstis prostitucija. Denas neprieštarauja, nes nebegali gyventi be kasdienės dozės. Dabar jų vienintelis rūpestis – kaip prasimanyti šlamančių dar vienai pražūtingo preparato porcijai ir dar kartą gurkštelėti iš gyvenimo šaltino. Nei vedybos, nei Kendi nėštumas nepadeda atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų. Abudu lekia į juodąją bedugnę, akimirksniu praryjančią ir neviltį, ir neaprėpiamą liūdesį. Nejau nėra jokios išeities? Ar paklydę neįžvelgiamoje tamsoje jiedu sugebės vėl iš naujo susirasti vienas kitą?
Džonis Polardas garsėjo nuostabiomis, deja, išgalvotomis istorijomis ir tuo, kad jam visai nesisekdavo žirgų lenktynėse. Visi žinojo, kad jis per sunkus ir per didelis būti žokėjumi. Tačiau Džonis neišmanė, kuo daugiau verstis ir kaip kitaip pelnytis duoną. Vieną gražią dieną jis sutiko milijonierių Čarlį Hovardą... Šis nusipirko juokingą žirgą – kresną kuiną, niekad nelaimėjusį nė vienerių lenktynių. Įsivaizduokite, kaip iš jo šaipėsi kitų žirgų savininkai ir lenktynių mėgėjai, kai pamatė keistąją porelę – peraugusį žokėjų Džonį ir nevikriai stripinėjantį arkliuką Džiuvėsėlį. Tačiau šaipytis ir juoktis buvo per anksti. "Arklių užkalbėtoju” pramintas garsusis žirgų treneris Tomas Smitas ėmėsi rengti Džiuvėsėlį lenktynėms.