Herojiška meilės ir keršto istorija perduodama iš kartos į kartą. Ją skaito mielas senelis savo sergančiam anūkui. Beskaitant pasakos eilutes, istorija atgyja: gražuolė princesė, gyvenanti fantastiškame pasaulio kampelyje, sutinka savo gyvenimo meilę, tačiau šis, neturtingas darbininkas, išplaukęs laivu, nebesugrįžta. Prabėga penkeri metai. Princesė, nebetikėdama, kad jos mylimasis gyvas, išteka už turtingo sosto paveldėtojo. Deja, vestuvių nuotaką aptemdo trys nusikaltėliai. Kas ryšis gelbėti gražuolę?
Žvejai aptinka leisgyvį vyriškio kūną, išmestą ant jūros kranto. Jis labai sunkiai sužeistas ir nieko neprisimena: nei kas jis yra, nei kas jam atsitiko. Viskas, kas liko iš paslaptingai ištrintos jo praeities - šlaunyje implantuotas milžiniškos sąskaitos Šveicarijos banke numeris, neeiliniai lingvistiniai bei savigynos sugebėjimai. Kamuojamas visiškos nežinios, Bornas nusprendžia išsiaiškinti savo praeitį.
Pastaruosius metus Alisa, sekdama savo tėčio pėdomis, praleido plaukiodama atviroje jūroje. Patyrusi daug įdomių nuotykių ir pagaliau grįžusį į Londoną ji netrukus iškeliauja į antraisiais savo namais tapusią Stebuklų šalį. Ten ji vėl susitiks su senaisiais bičiuliais – Baltuoju triušiu, Mėlynuoju vikšru, Češyro katinu ir Išprotėjusiu Skrybėlininku, kuris šįkart bus kaip nesavas. Pasirodo, Skrybėlininkas pametė savo... Esybę. Todėl Mirana išsiunčia Alisą pasiskolinti Chronosfero – Skrybėlininką išgelbėti galinčio metalinio rutulio, kuris slypi Didžiajame laikrodyje ir saugo viso pasaulio laiką. Iškeliavusi ieškoti paslaptingojo rutulio, ji grįžta į praeitį, kur ir vėl sutinka savo draugus bei priešus skirtingais jų gyvenimo etapais. Alisa atsiduria tikrų tikriausiose lenktynėse su Laiku – ar jai pavyks būti pirmai ir išgelbėti nesavu tapusį Skrybėlininką nuo pražūties?
Jaunasis herojus Eragonas iš medžioklės kalnuose, apie kuriuos sklando gausybė baugių gandų ir kur niekas nedrįsta eiti, parsineša keistą akmenį, kuris nukrinta priešais jį tarsi iš niekur, išvartydamas medžius ir išbaidydamas medžiojamus elnius. Galbūt šį safyro spalvos nusvilintą riedulį bus galima išmainyti į maistą, kurio taip trūksta Eragono dėdės – neturtingo fermerio – šeimai, artėjant ilgai ir atšiauriai žiemai? Tačiau netrukus nutinka tai, ko jaunasis herojus negalėjo net susapnuoti. Pasirodo, jog mėlynasis akmuo – tai kiaušinis, iš kurio netrukus išsirita… drakonas!