Antrojo pasaulinio karo metai nacių okupuotoje Baltarusijoje šešiolikmetis vaikinukas Fliora išeina į mišką partizanauti. Jis dar visai vaikas, bet jo užmojis aiškus ir paprastas – nugalėti priešą. Pamatęs karo žiaurumus, praradęs artimuosius, norėdamas atkeršyti už visą kaimą, vaikinas ne tik subręsta, suvyriškėja, bet ir… pasensta. Pražyla ir susiraukšlėja. Filmas apie tai, kaip karas sunaikina žmones ne tik fiziškai, bet ir psichiškai.

Antrojo pasaulinio karo belaisvis vokiečių kareivis Klemensas Forelas nuteisiamas kalėti darbo stovykloje tolimajame Sibire. Po ketverių metų darbo kasyklose jis pabėga iš stovyklos (1949 m.) ir bando grįžti namo pas žmoną ir vaikus. Trejus metus jis keliauja per Sibirą. Tai 14 000 kilometrų odisėja, vykstanti dykumos ir nederlingo kraštovaizdžio fone, kur tyko pavojai (tiek nuo gyvūnų, tiek nuo žmonių). Nuolat kovodamas su blogiausiais gamtos padariniais, Forelas žingsnis po žingsnio keliauja link Prūsijos ir taip trokštamos laisvės. Kartais važiuodamas traukiniais, kartais plaukdamas valtimi, o dažniausiai eidamas pėsčiomis, jis niekada nežino, ar kitas jo žingsnis nebus paskutinis. Jo ieškantis Kamenevas visada seka iš paskos, todėl ne kartą atrodo, kad Forelas vėl bus sugautas...

Jaunas advokatas, Ričardas Gudvinas, tiria galimai suklastotą viktoriną. Laidos laimėtojas, Čarlis Van Dorenas, atsiduria Gudvino tyrimo centre.

Trečiojo Reicho pulkininkas Klausas fon Štaufenbergas (jį vaidina Tomas Cruise‘as) nėra tas, kuriuo dedasi. Užsitarnavęs pagarbą ir laipsnį Hitlerio vadovaujamoje kariuomenėje, pulkininkas iš tikrųjų trokšta nuversti diktatorių, kol pastarasis nesunaikino jo mylimos Vokietijos ir visos Europos. Laikas nenumaldomai bėga, fiureris žengia į priekį, trypdamas žmogiškumo ir sąžinės apraiškas. Pulkininkas nusprendžia veikti. Kartu su nelengvai atrastų, tačiau jau ištikimais tapusių bendraminčių būreliu ir apsiginklavęs paties Hitlerio atsargoje laikoma strategija – planu, pavadintu „Valkirija“, Klausas fon Štaufenbergas imasi įgyvendinti savo tikslą – sunaikinti nacių vyriausybę iš vidaus.

1940 m. Karališkosios oro pajėgos stoja į žūtbūtinę kovą su Liuftvafės galybe, kad užvaldytų dangų virš Didžiosios Britanijos ir užkirstų kelią nacių invazijai į Didžiąją Britaniją.

Midvėjaus jūrų mūšis, įvykęs 1942 m. birželio 4-7 dienomis Ramiame vandenyne, istorikų laikomas vienu svarbiausių momentų, nulėmusių Sąjungininkų pergalę Antrajame pasauliniame kare. Praėjus pusmečiui nuo Perl Harboro užpuolimo, Japonijos jūrų laivynas smogė JAV pajėgoms Midvėjaus atole. Ko japonai nežinojo – kad amerikiečiai, iššifravę japonų pranešimus, juos įviliojo į pasalą. Keturias dienas trukusio mūšio metu buvo subombarduoti ir nuskandinti geriausi Japonijos kariniai laivai, žuvo daugiau nei 4000 elitinių japonų karių. Po šio smūgio Japonijos jūrų pajėgos taip ir nesugebėjo atsigauti.

Kler advokatė, kurios vyras netikėtai apkaltintas žmogžudyste. Negana to, paaiškėja, kad jis visai ne tas, kuo dėjosi esąs. Kler negali patikėti, kad jos vyras galėjo šaltakraujiškai išžudyti visą kaimelį Lotynų Amerikoje, todėl nusprendžia atkakliai ginti jį teisme. Į pagalbą ji pasikviečia patyrusį advokatą Čarlį. Tačiau ir jis nesitiki sėkmės teisme, nes visi liudininkai paslaptingai miršta...