XX amžiaus pabaigoje žmonių populiaciją nuo žemės paviršiaus nušluoja mirtinas virusas. Išlikę keli procentai žmonijos priversti apsigyventi giliai po žeme. Nuteistasis Džeimsas Koulas sutinka dalyvauti eksperimentų serijoje mainais į amnestiją. Jis išsiunčiamas į praeitį, kad rastų žmones, atsakingus už paleistą virusą, ir gautų jo pavyzdį, pagal kurį galėtų sukurti priešnuodį. Įvykus klaidai jis atsiduria šešeriais metais anksčiau, nei planuota, ir dėl savo elgesio yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Ten jis sutinka anarchistinių pažiūrų gyvūnų teisių gynėją Džefrį Goinsą. Šis bando padėti Džeimsui pabėgti iš ligoninės, tačiau bandymas nepavyksta. Koulas apsvaiginamas raminamaisiais ir prirakinamas prie lovos. Netrukus ligoninės personalas pastebi, kad Koulas dingo. Jis grįžta į savo laikus, bet netrukus vėl siunčiamas praeitin, kad surastų „dvylikos beždžionių armiją“ – pogrindinę grupuotę, tariamai paleidusią virusą, kuriai vadovauja Goinsas...
1327 metai. Po paslaptingos mirties Benediktinų Vienuolyne, vienuoliai pradeda tikėti, kad artėja apokalipsė. Kadangi vienuolynui teko garbė surengti pasitarimą dėl Pranciškonų nurodymo, pagal kurį bažnyčia turėtų atsisakyti turto, Viljamas iš Baskervilio, gerbiamas pranciškonų vienuolis, paprašomas padėti, tiriant mirtį.
Į mekrikiečių klubą prie pat Amerikos ir Meksikos sienos atsibeldžia banką apiplėšę broliai Setas ir Ričardas Gekai. Nusikaltėliai, kuriuos gaudo visa Amerikos policija, skuba susitikti su savo bendrais. Jie turi tris įkaitus - Dievu nusivylusį kunugą Fulerį ir jo vaikus. Tik kas galėjo žinoti, kad šio klubo lankytojai ir šeimininkai yra vampyrai?