Kino gamyba yra nelengvas užsiėmimas. Pavyzdžiui, kuriant dokumentinį filmą apie vampyrus tikrai naudinga, kad veikėjai pažadėtų negerti kraujo iš jūsų kaklo. Dėl viso pikto svarbu nepamiršti skiltelės česnako ir kryžiaus ant kaklo. Viago (379 m.), Diakonas (183 m.) ir Vladislavas (862 m.) pažįstami jau daug metų. Jie tyliai ir ramiai gyvena nuomojamame name, bet seniai nemoka jokių mokesčių. Rūsyje vegetuoja pikčiausias ir vyriausias Piteris (net 8000 metų nešvenčia gimtadienių), kuris yra lyg iš akies trauktas Nosferatu. Kaip ir visiems padoriems vampyrams, bičiuliams būtinas šviežias kraujas. Jie šiek tiek nerimauja, kad jų niekas nekviečia į naktinius klubus. Galbūt adaptuotis visuomenėje padės ir maisto tiekimą užtikrins naujas geriausias draugas Stiu, kurio kraujo šiek tiek nori visi, bet draugiškai nutarė palikti jį žmogumi.
Trys išradingi universiteto parapsichologai, neturintys gerai apmokamo darbo, suburia specialų būrį, kuriam reikės ieškoti,persekioti ir gaudyti žalius vaiduoklius, baisias šmėklas ir paranormalių reiškinių valdovus.
Beribės žinios, ypatinga galia, nemirtingumas. Kad tai turėti - reikia kiekvieną naktį žudyti. Tokią tiesą jaunam reporteriui sutarto interviu metu atskleidžia malonios išvaizdos vampyras. Jis pasakoja apie savo gyvenimą, trunkantį 200 metų... Aistringos meilės istorijos ir skaudžios netektys, išdavystės ir amžina vienatvė. Jo draugai ir meilužiai palieka šį pasaulį, o nemirtingam vampyrui lieka nenumaldomas kraujo troškimas.
Į mekrikiečių klubą prie pat Amerikos ir Meksikos sienos atsibeldžia banką apiplėšę broliai Setas ir Ričardas Gekai. Nusikaltėliai, kuriuos gaudo visa Amerikos policija, skuba susitikti su savo bendrais. Jie turi tris įkaitus - Dievu nusivylusį kunugą Fulerį ir jo vaikus. Tik kas galėjo žinoti, kad šio klubo lankytojai ir šeimininkai yra vampyrai?
Drakula ir kiti „Monstrų viešbučio“ gyventojai kviečia kartu paatostogauti trečioje animacinės juostos dalyje. 545-erių metų sukaktį neseniai atšventęs monstrų viešbučio valdytojas Drakula jaučiasi pavargęs. Nieko nuostabaus – viešbučiui ir jo svečiams reikalinga nuolatinė priežiūra; nesibaigiantį stresą kelia jaudulys ir rūpestis mylima dukrele bei dar labiau mylimu anūku; tačiau labiausiai Drakulą vargina vienatvė. Stebėdamas laimingą dukros Meivės šeimą, Drakula ilgisi žmonos ir trokšta surasti naują meilę. Nebegalėdama daugiau žiūrėti į perkarusį tėtį, Meivė nusprendžia imtis veiksmų ir slapčia nuo Drakulos suorganizuoja prabangų kruizą visai artimiausių draugų šutvei. Iš pradžių papurkštavęs dėl tokio savivaliavimo, Drakula pagaliau nusileidžia ir ima ruoštis kelionėn.
Ilgai svetur gyvenusį ir namo grįžtantį Lorencą Talbotą užpuola ir sužeidžia vilkolakis. Ne mirtinai, tačiau vyro kraujas jau užkrėstas: gūdžiomis naktimis jo paties kūne ima vykti keistos ir bauginančios transformacijos. Lorencas namo sugrįžta ne savo noru, o iš būtinybės: vieną dieną į jo duris pasibeldė apsiverkusi jo paties brolio sužadėtinė ir paprašė padėti surasti paslaptingai dingusį jos būsimą vyrą. Sugrįžęs į gimtinę Lorencas supranta, kad paslaptingas brolio dingimas – toli gražu ne vienintelė kraupi miestelio paslaptis. Naktimis kažkas, pasižymintis nepaprasta jėga, žiauriai žudo miestelio gyventojus, o pati kraupiausia žinia jo laukia akistatoje su praeitimi ir savimi pačiu.