Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...

Dramatiškas filmas apie Vietnamo karą ir jame dalyvaujančių žmonių vizijas. Leitenantas Vilardas gauna įsakymą rasti pabėgėlių stovyklą, kuriai vadovauja paslaptingasis pulkininkas Kercas. Jauno karininko užduotis paprasta - sunaikinti maištininką kuo mažiau nusižengiant teisingumui. Tačiau velniškai sunkios kelionės metu jo komanda po truputį retėja ir pats Vilardas pradeda jausti, kad darosi vis labiau panašus į tą žmogų, kurį jam įsakyta nužudyti.

Filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ scenarijus paremtas romanu „Ar androidai sapnuoja elektronines avis“(Philip K. Dick). Veiksmas vyksta 2019 metų lapkritį, tamsiame ir niūriame Los Andžele. Tai ateitis kurioje egzistuoja dirbtinai sukurtos, protingos būtybės - replikantai. Naujoji šių androidų karta „Nexsus-6“ niekuo nesiskirtų nuo žmonių jei nebūtų stipresni, greitesni ir turėtų emocijas. Šie replikantai atsiduria už įstatymo ribų. Kovoti su jais paskiriami specialūs policijos būriai, o ypatingai žiauriai ir klastingai replikantų grupei sutramdyti pasitelkiamas pagrindinis filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ veikėjas Dekardas (vaid. Harisonas Fordas).

1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.

Už baro savininko nužudymą suimamas armijos leitenantas Frederikas Menjonas. Jis tvirtina, kad barmenas sumušė ir išprievartavo jo žmoną Laurą. Nukentėjusioji taip pat palaiko šią įvykio versiją, tačiau teismo medicinos ekspertas neranda jos išprievartavimo įrodymų. Ginti Menjoną pavedama kukliam provincijos advokatui Polui Bigleriui. Kaltinamasis nelinkęs bendradarbiauti, o teismui pirmininkauja teisėjas iš kito miesto. Bigleris puikiai supranta, kad jo laukia labai sunkus procesas, o laimėti bylą galimybių ne taip jau ir daug...

Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.

Filmo veiksmas vyksta karaliaus Edvardo laikų Anglijoje, kai įprasta slėpti savo jausmus, o iš kolonijų atvykusiais žmonėmis negalima visiškai pasitikėti. Fiskas vyresnysis neturi laiko ir noro bendrauti su sūnumi, tačiau kai pas juos iš Indijos atvyksta ekscentriškas svečias, abu leidžiasi į keistą kelionę, per kurią tėvas parodo turintis gerą širdį.

Stulbinamos choreografijos filme pasakojama apie stebuklingą kardą, kurį pavagia Žudikas ir jo mokinys. Garsusis karys Li Mubajus ir jo mylimoji Yu Šu Lien privalo išsiaiškinti, kas slepiasi po juoda kauke.Paslaptingasis moka skraidyti kaip paukštis, yra įvaldęs fantastiškus kovos menus, apsiginklavęs originaliais ginklais, svaidosi užnuodytomis strėlytėmis.

Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.

Pasiaukojantis Džeikobo rūpestis pamažu sušildo Belos širdį. Tačiau keista merginos lemtis ir vėl atveda ją ten, kur po įprasta išore slypi nepaprasti, antgamtiški dalykai. Džeikobas priklauso paslaptingai kvilotų genčiai ir taip pat turi nepaprastą paslaptį. Paslaptį, kuri bėgant laikui ima kenkti jo ir Belos draugystei. Paslaptingas ir nepaaiškinamas draugo elgesys pribloškia po sunkaus išsiskyrimo dar neatsigavusią Belą. Lyg to dar būtų negana, ją vėl ima lankyti praeities šešėliai - keršto trokštantys vampyrai. Bela vėl atsiduria nesuvokiamų įvykių sukūryje ir supranta, kad nepaisant Edvardo ir jo šeimos pastangų, jai tebegresia pavojus. Tik ji nė neįsivaizduoja koks, o laikrodžio rodyklė tiksi: merginai teks lenktyniauti su laiku - paslaptims išaiškėjus gali būti jau per vėlu.