Prašmatni ir rafinuota istorija, kupina šokiruojančių apgavysčių, triukų ir magijos, įtrauks į tamsų, paslaptingą ir jaudinantį amžiaus pradžios Londono magijos pasaulį, kuriame sudėtingiausi triukai balansuoja ant žmogiškųjų galimybių ribos…Jūs turėsite garbės dalyvauti savotiškame magijos spektaklyje, kurio pagrindiniai dalyviai yra du talentingi iliuzionistai, tapę nesutaikomais priešais ir apakinti aistros įminti vienas kito paslaptis, tarp kurių – ir nepakartojamas triukas Naujasis perkeliamas žmogus...
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
Filmas, pagrįstas tikrais įvykiais. Pagrindinė herojė, vardu Helena Keler, septynmetė mergaitė. Vaikystėje ji patyrė sunkią ligą, po kurios visiškai prarado klausą ir regėjimą. Daugelį metų mergaitė negalėjo bendrauti su aplinkiniu pasauliu, bet vieną dieną jos viltį praradę tėvai kreipėsi pagalbos į Perkinso mokyklą akliesiems, kurios direktorius ryžosi pasiųsti pas juos, dvidešimtmetę mokytoją iš Bostono, Enę Salivan - beveik aklą moterį, sutikusią mokyti Heleną. Nors iš pradžių mergaitė priešinosi, palaipsniui išmoko bendrauti su Ene prisilietimais.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Beribės žinios, ypatinga galia, nemirtingumas. Kad tai turėti - reikia kiekvieną naktį žudyti. Tokią tiesą jaunam reporteriui sutarto interviu metu atskleidžia malonios išvaizdos vampyras. Jis pasakoja apie savo gyvenimą, trunkantį 200 metų... Aistringos meilės istorijos ir skaudžios netektys, išdavystės ir amžina vienatvė. Jo draugai ir meilužiai palieka šį pasaulį, o nemirtingam vampyrui lieka nenumaldomas kraujo troškimas.
Tradicijų puoselėjimas, begalinis konservatizmas, neblėstantis išdidumas, skrupulingumas, garbės ir orumo jausmas, intelektualūs ginčai dėl politinių sprendimų, neįtikėtinas sugebėjimas kalbėtis nereikšmingomis temomis bei vien tai užuominos į jausmus…Amerikiečių režisieriui Jamesui Ivory puikiai pavyko perteikti britų kultūros subtilybėmis persmeigtą japonų kilmės rašytojo Kazuo Ishiguro romano „Dienos pėdsakais“ atmosferą. Anthony Hopkinso herojus – vyriausiasis tarnas kasdien serviruojantis stalą bei poliruojantis sidabrą. Ponas Stivensas paskyrė tarnystei visą savo gyvenimą, palikdamas žiūrovui teisę nuspręsti, kas tai buvo: jo pašaukimas ar baimė pačiam priimti sprendimus?
Valdingu charakteriu pasižyminti Barbara Kovet dirba vienoje Londono mokykloje. Ji sugeba pažaboti pačius nepaklusniausius mokinius, tačiau iš tiesų po griežtumo kauke slypi vienišas, draugų ir artimųjų neturintis žmogus, vakarais savo mintis išliejantis nesibaigiančiame dienoraštyje. Kol vieną dieną mokykloje ir Barbaros gyvenime atsiranda Šeba. Nuoširdi, šilta dailės mokytoja, turinti gražią šeimą, randa kelią į Barbaros širdį. Įsiliejusi į Šebos gyvenimą, pagyvenusi moteris joje randa ištikimą draugę, kurios visada ieškojo. Tačiau viena netikėtai atskleista intymi paslaptis visam laikui pakeičia jų draugystę...
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
32-ejų metų Bridžita Džouns yra tipiška ir niekuo neišsiskirianti Londono gyventoja. Ji vieniša, išgyvena dėl pernelyg didelio svorio, potraukio rūkymui bei gėrimui ir svajoja galų gale susirasti svajonių vaikiną. Savo slaptas mintis patiki geriausiam pagalbininkui - dienoraščiui, kurio puslapiuose atsispindi merginos planai.
1862 m. Mūšio lauke netekusi vyro mokytoja Anna Leonowens svajoja pakeisti savo gyvenimą. Kaip tik tuo metu ji gauna netikėtą Tailando (tuo metu šalis vadinosi Siamas) karaliaus kvietimą atvykti į šią nuostabios gamtos šalį ir išmokyti jo vaikus anglų kalbos. Ilgai nedvejodama, Ana kartu su savo sūnumi sėda į laivą ir iš Indijos persikelia į Bankoką. Jos čia niekas nepasitiko ir nesurengė triukšmingų sutiktuvių. Vos atvykusią mokytoją pasitinka išblizginti ir kilimais nukloti didžiuliai karaliaus rūmai, tačiau pats Tailando valdytojas net neketina pasveikinti svečių. Dar daugiau, jis pamiršo pažadą skirti namą už rūmų teritorijos Anai ir jos sūnui. Greitai prabėga dvi savaitės, tačiau Ana taip ir nepradėjo savo tiesioginio darbo. Netekusi kantrybės, Ana išdrįsta sulaužyti įsigaliojusius protokolus ir žaibiškai prasiveržia prie Monkguto sosto. Susižavėjęs atvykėlės atkaklumu, karalius galų gale nusprendžia patikėti jai išmokyti 58-is vaikus anglų kalbos ir vakarietiškos kultūros.