Pasakojimo centre atsidūrė „drambliažmogiu“ pramintas Džonas Merikas, kurio figūrą ir ypač veidą subjaurojo baisi liga. Pikti žmonės tuo pasinaudojo ir išsigimėlį už pinigus rodė cirke. Iš šios sukrečiančios istorijos režisierius sugebėjo iškristalizuoti galingai skambančią paralelę – fiziškai išsigimusio „drambliažmogio“ išvaizda nublanksta prieš vidines ilgai puoselėtos senos geros Anglijos anomalijas.
Filmas, pagrįstas tikrais įvykiais. Pagrindinė herojė, vardu Helena Keler, septynmetė mergaitė. Vaikystėje ji patyrė sunkią ligą, po kurios visiškai prarado klausą ir regėjimą. Daugelį metų mergaitė negalėjo bendrauti su aplinkiniu pasauliu, bet vieną dieną jos viltį praradę tėvai kreipėsi pagalbos į Perkinso mokyklą akliesiems, kurios direktorius ryžosi pasiųsti pas juos, dvidešimtmetę mokytoją iš Bostono, Enę Salivan - beveik aklą moterį, sutikusią mokyti Heleną. Nors iš pradžių mergaitė priešinosi, palaipsniui išmoko bendrauti su Ene prisilietimais.
1840-aisiais žinoma, bet nepakankamai įvertinta fosilijų medžiotoja Marija Aning atšiaurioje pietinėje pakrantėje ieško dažnai pasitaikančių fosilijų, kurias parduoda turistams. Taip ji išlaiko save ir motiną. Sulaukusi turtingo svečio pasiūlymo prižiūrėti jo žmoną Šarlotę, Marija negali atsisakyti. Iš pradžių ji konfliktuoja su viešnia, tačiau nepaisant socialinių sluoksnių ir asmenybių skirtumų, tarp moterų užsimezga stiprus ryšys.
Seksopatologė, kuri niekada nėra patyrusi orgazmo, į sadomazochizmą linkusi ponia, turinti bendravimo sunkumų, homoseksuali porelė, ketinanti tuoktis viešai, ir daugybė daugybė kitų. Visus juos sieja pusiau pogrindinis klubas „Shortbus“ (Mikroautobusas), kuriame glaudžiai susipina menas, muzika, politika ir, savaime suprantama, netramdomas seksas...