Pagrindinis filmo veikėjas Bruno yra paprastas aštuonmetis berniukas, nacių pareigūno sūnus. Smalsaus ir guvaus (kaip ir visi aštuonmečiai) Bruno pasaulis apsiverčia aukštyn kojom, kuomet jo tėvas paaukštinamas: vietoje „užstalinio“ darbo Berlyne paskiriamas vadovauti vienai iš daugybės mirties stovyklų. Iš pradžių naujoje vietoje Bruno pastebi atšalusius tėvų santykius, stebisi, kodėl jam neleidžiama lankytis teritorijoje, aptvertoje spygliuota viela, susidraugauja su, jo akimis, keistai besielgiančiu žydų berniuku Šmule. Tačiau pamažu, detalė po detalės, prieš žiūrovo akis išauga įtampa, melas, nepasitikėjimas, baimė ir siaubas. Šalia suaugusiems daugiau mažiau puikiai žinomos Holokausto istorijos, šiame filme nenuobodžiaus ir vaikai: pamažu auganti dviejų berniukų draugystė (jiems patiems to nežinant, neturinti ateities) nuspalvinta detalių apie amžinuosius dalykus, iškylančius virš suaugusiųjų ambicijų, iškreipto laimės siekimo, godumo ir tos pačios baimės.

Pinigų padirbinėtojas Solomonas Sorovičius gyvena buržuazinį gyvenimą: linksminasi, lošia kortomis, visada apsuptas moterų. Tačiau sėkmės dienos baigiasi - pakliuvęs su įkalčiais jis suimamas ir įkalinamas nacių koncentracijos stovykloje. Dėl savo talento ir įgūdžių jis perkeliamas į uždarą lagerį, kur, Hitlerio įsakymu, vykdys slaptą pinigų padirbinėjimo operaciją, siekiant finansuoti vokiečių karo išlaidas bei smukdyti D. Britanijos ir JAV ekonomikas padirbta valiuta.

Filmas pagrįstas tikra istorija. Partizanas Maksas Manusas – istorinė asmenybė, pagarsėjusi pasipriešinimo žygdarbiais. Po Žiemos karo prieš rusus, kuriame palaikė Suomiją, Maksas grįžta į nacių okupuotą Norvegiją. Netrukus jis prisideda prie partizaninio judėjimo. Maksas Manusas kartu su komanda vykdo vieną operaciją po kitos, atakuodami vokiečių laivus Oslo uoste. Filmą „Maksas Manusas“ pažiūrėjo daugiau kaip milijonas norvegų. Juostoje pasipriešinimas okupacijai pavaizduotas kaip pilietinis poelgis, kuriam žmogus gali ryžtis ir tada, kai jo šalis susitaiko su okupacija. Makso Manuso istorija – tai norvegų dvasinio pasipriešinimo okupacijai istorija.

Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai suformavo futbolo komandą iš karo belaisvių. Naciai manipuliuoja jais, o nacionalinės komandos varžybas televizorių ekranuose stebi ne tik patys vokiečiai, bet ir žmonės okupuotose šalyse. Kaliniams šis žaidimas yra vienintelė galimybė išgyventi bei suteikiantis minimalią viltį pabėgti.

Brajanas su dviem savo mylimom moterim saugiai grįžo namo – į Los Andželą. Po patirtų išgyvenimų buvusi Brajano žmona Leonora (aktorė Famke Janssen) vėl ima jausti romantiškus jausmus. Deja, jų norams vėl suklijuoti šeimą nelemta tęstis: vieną dieną Brajanas suranda žiauriai nužudytos žmonos kūną. Beveik kartu su juo į nusikaltimo vietą atvykę policininkai Brajanui nepalieka abejonių, kad jį bandoma „pakišti“. Supratęs, kad savo nekaltumu nieko neįtikins, Brajanas nusprendžia veikti pats. Kažkada buvusį aukščiausios klasės specialiųjų pajėgų karį Brajaną Milsą ima gaudyti ne tik Los Andželo policija, bet ir FTB bei CŽA. Prasideda kvapą gniaužiančios lenktynės, kuriose Brajanas ne tik turi išvengti savo persekiotojų, bet ir surasti tuos, kurie nužudė jo žmoną bei kėsinasi nužudyti jo vienturtę dukterį.