Džeimsas Makėjus, baigęs tarnybą kariniame jūrų laivyne, vyksta į Vakarus. Viename nedideliame miestelyje jis rengiasi vesti Patriciją, vietinio fermerio Henrio Terilo dukterį. Tačiau Patriciją įsimylėjęs ir fermos prižiūrėtojas Stivas Lyčas. Jis ima nekęsti Džeimso. Džeimsas įtraukiamas į Terilų ginčus su Henesiais dėl žemės šalia šaltinio, kuri priklauso Patricijos draugei Džiulei Maragon. Vyrukas neužsitarnauja didesnės pagarbos ir visi vaidina jį keistuoliu – juk jūrų vilkas net nemoka jodinėti, o ir čia įsigalėję papročiai jam svetimi. O labiausiai jį persekioja Stivas. Vieną dieną Bakas Henesis pagrobia Džiulę, ir Džeimsas, kuriam ji patinka, vyksta jos gelbėti.

Iš pažiūros, jūreivio duktė Pepė - kaip ir visos devynmetės mergaitės, gal tik kiek gyvesnė ir ryžtingesnė, tačiau, dėmesio, - ši mažylė viena ranka gali pakelti... arklį arba aukso pilną skrynią! Kai Pepės tėvą kapitoną Efraimą pasiglemžia audringoji jūra, mergaitei tenka grįžti į gimtąjį miestelį ir vienai rūpintis namais. Tiesa, ne visiškai vienai, kartu su ja - ištikimasis arklys ir išdaigininkė beždžionėlė. O ir kaimynų vaikai netrukus tampa gerais Pepės draugais. Tačiau toli gražu ne visi miestelio gyventojai nusiteikę draugiškai.

Komedijoje du nevykėliai nusprendžia lengvai užsidirbti pinigėlių ir užsirašo į armijos rezervą. Tvirtai įsitikinę, kad lig valiai pakvailios ir sugrįš namo "užkalę" gražaus pinigėlio, du kvailiai atsiduria vidury Čado dykumos. Be maisto, be vandens ir be vilties išgyventi. Tačiau ten, kur protingas žūtų, kvailiui visuomet pasiseks...