Feodalinėje Japonijoje per kruviną karą tarp klanų du bailūs ir godūs valstiečiai, pralaimėjusios armijos kareiviai, susiduria su paslaptingu vyru, kuris nuveda juos į kalnuose paslėptą tvirtovę.
XIX amžiaus vidurys. Nebylė Ada išteka už Naujojoje Zelandijoje gyvenančio Stiuarto ir palieka gimtąją Škotiją tik su dviem brangenybėmis – dukterimi Flora ir numylėtuoju pianinu. Stiuartas atsisako nugabenti pianiną į namus ir palieka numestą ant kranto. Nuo šešerių nekalbanti Ada sugeba išreikšti vyrui savo neapykantą. Šiai stipriai moteriai tylėjimas – ne visada sutikimo ženklas. Ji viską girdi, tačiau su aplinkiniais bendrauja rašteliais ir muzika. Kokie iš tiesų jausmai kunkuliuoja šios tvirtos moters viduje, suvokia gal tik jos mažoji fantazuotoja duktė Flora. Laukinį primenantis Stiuarto kaimynas Beinsas nusiperka pianiną, kuris Adai atstoja balsą. Moteris gali atgauti instrumentą, tačiau turi ateiti į kaimyno namus ir išmokyti jį groti. Šios pamokos panardina filmo veikėjus į tikrą aistrų verpetą...
Filmo herojė yra moderni šių laikų mergina – kūno rengybos instruktorė ir nuomonės formuotoja. Silvija – tikra socialinių tinklų žvaigždė. Ji ambicinga ir atkakliai siekia vienintelio tikslo – įrašais socialiniuose tinkluose skleisti žinią apie savo pagrindinį kūrinį – save. Vieną dieną instagrame pasirodo jos išpažintis apie vienatvę. Tik ar socialinių tinklų žvaigždė gali sau leisti būti nuoširdi? Filme stebime tris Silvijos gyvenimo dienas: ji rengia treniruotes savo gerbėjams, reklamuoja atrinktus produktus, aplanko provincijoje gyvenančią mamą, gauna kvietimą į televizijos laidą ir susidoroja su persekiotoju. Režisierius tiksliai ir negailestingai vaizduoja narcizišką socialinių tinklų nuomonės formuotojų kultūrą ir įdėmiai žvelgia kitapus ekrano, už kurio veriasi aidinti tuštuma.