1976-ieji. Teksaso valstijoje mažo miestuko mokiniai švenčia mokslo metų pabaigą ir surengia "fuksų" įšventinimo puotą - reikia jiems atlyginti už visas būtas ir nebūtas nuodėmes. Filmas kaip dangus ir žemė skiriasi nuo panašaus siužeto Džordžo Lukaso (George Lucas) filmo "Amerikietiški grafiti". Jokios nostalgijos aštuntajam dešimtmečiui ir jokių banalių sentimentų. Tiesiog linksma ir juokinga. Koks gi keistas vis dėlto buvo tas aštuntas dešimtmetis.
Bet kurioje pasaulio šalyje ar bet kuriame mieste yra vaikų, kuriems likimas pagailėjo laimės ir meilės. Dažniausiai jie lieka nematomi, nepastebimi kitiems visuomenės nariams ir ant savo jaunų pečių privalo išlaikyti sudėtingų problemų naštą. Jie išgyvena skurdą, mirtinas ligas, tėvų ar globėjų netektį, vienišumą, pilietinio karo siaubus, artimiausių žmonių abejingumą, totalinę visuomenės diskriminaciją ir t.t. Tačiau šie vaikai yra drąsūs, žingeidūs ryžtingi ir išradingi, todėl nė sekundei nepasiduoda, ieško meilės ir stengiasi pasirinkti teisingą kelią į šviesesnį rytojų.
„Kontroliuojamos ribos“ – tai dueto, kuris mėgsta eksperimentuoti ir filosofiškai kontempliuoti, darbas. Operatorius Ch. Doyle‘as, dažnai dirbantis su Wong Kar-Wai‘umi, meistriškai perteikė J. Jarmuscho konstruojamą siurrealistinę atmosferą. Filme nė vienas veikėjas neturi vardo. Net ir pagrindinis personažas vadinamas „Vienišiumi“. Apie jį nieko nežinoma, išskyrus tai, kad jis – samdomas žudikas. Su užduotimi į Ispaniją „Vienišių“ išsiunčia du prancūzai. Bekeliaudamas herojus sutiks spalvingiausių personažų (vaidmenis atlieka Tilda Swinton, Luisas Tosaras, Johnas Hurtas, Gaelis Garcia Bernalis, Bill Murray'us). Jis klausysis įdomių monologų, specifinių patarimų ir rinks degtukų dėžutėse perduodamus koduotus pranešimus. Šiame filme daug užuominų, bylojančių apie tai, jog žiūrovai atsiduria sapne arba – filme apie filmą.