Prieš dešimt metų Ruandoje įvyko vienos baisiausių žudynių žmonijos istorijoje. Modernių komunikacijos priemonių ir visą parą transliuojamų žinių amžiuje šių įvykių kitos pasaulio šalys beveik nepastebėjo. Vos per tris mėnesius buvo žiauriai nužudyta milijonas žmonių. Šie šiurpūs įvykiai ir meilė šeimai įkvepia paprastą žmogų parodyti nepaprastą drąsą – išgelbėti daugelio pabėgėlių gyvybes. Polas Rusesabagina yra belgų penkių žvaigždučių viešbučio vadovas. Jo žmona – buvusi medicinos sesuo, o dabar auklėja vaiką. Pats Polas – hutų kilmės. Šis vyras yra labai gerbiamas aplinkinių. Jeigu žmonėms reikia pagalbos, jie skuba pas Polą. Prasidėjus konfliktui Polas nori žūtbūt apsaugoti savo šeimą. Sukrėstas masinių žudynių, jis ryžtasi drąsiam žingsniui – savo viešbutį paverčia pabėgėlių stovykla ir slepia ten net 1200 pabėgėlių, kuriuos gina nuo įtūžusių jų priešininkų. Savo kilniaširdžiu poelgiu Polas įrodė, kad ir vienas lauke karys.
La Manča – tipiškas Ispanijos kaimelis. Tokiuose kaimeliuose didžiąją gyventojų dalį sudaro moterys. Jos senatvės sulaukia vienišos, nes vyrai tokiose gyvenvietėse miršta jauni. Aistringoms moterims belieka pasitenkinti trumpomis laimės ir meilės akimirkomis jaunystėje, o sulaukus auksinio amžiaus – guostis prisiminimais.
Du kileriai Rėjus ir Kenas atvyksta į Briugę. Vyrukai turėjo įvykdyti boso Hario suformuluotą pelningą dieviškąją misiją Londone ir tyliai išsiųsti pas šventąjį Petrą vieną įtakingąjį kunigėlį. Tačiau kruopščiai apgalvotas veiksmų planas nesuveikė... Briugėje jie slapstosi ir laukia Hario instrukcijų. Karštakošiui jaunėliui Rėjui ir patyrusiam veteranui Kenui vėl teks prisiminti, kur yra supakuoti jų pistoletai.
Kalėjime Džuljet praleido penkiolikai metų ir per tą laiką nė karto nesimatė su giminaičiais. Jos jaunesnioji sesuo Lea, gyvenanti su vyru Liuku ir dviem įdukromis, pasikviečia ją pagyventi pas save. Ilgas vyresniosios sesers įkalinimas ir didelis metų skirtumas pavertė seseris svetimais žmonėmis. Moteriai sudėtinga grįžti atgal į gyvenimą, ieškotis darbo, kone kas žingsnį ji susiduria su nepakantumu ir net priešiškumu. Sunku ir jaunėlei, kuriai anuomet tėvai liepė išbraukti seserį iš atminties. Juk niekas nežino priežasčių, kodėl Džuljet padarė tokį baisų nusikaltimą...
Haroldas Krikas yra užkietėjęs vienišius, kuris maniakiškai dievina skaičius. Galbūt todėl jis dirba auditoriumi mokesčių inspekcijoje ir kiekvieną dieną privalo kantriai skaičiuoti. Tačiau vieną ypač neįprastą dieną griežtomis taisyklėmis ir skaičiais apribotas auditoriaus rutininis pasaulis subyra į šipulius. Tą nelemtą ir juodą trečiadienį Haroldas prisimins ilgai. Pirmoji problema - sugenda jo laikrodis, kuris iki šiol buvo nepakeičiamu pagalbininku ir ištikimiausiu draugu. Antroji ir žymiai rimtesnė problema - jis pradeda girdėti nepažįstamą balsą. Šio paslaptingo britišku akcentu paryškinto moteriško balso daugiau niekas negali girdėti. Haroldas iš pradžių net nesugeba suvokti, kam priklauso tas mistinis balsas.
Nužudomas jaunas banko tarnautojas ir, tapęs vaiduokliu, sužino, kad buvo nužudytas neatsitiktinai. Jis bando perspėti savo mylimąją, kad jai gresia pavojus. Jam padeda ekstrasensė, kuri vienintelė girdi ir gali perduoti jo žodžius. Po daugybės nuotykių, komiškų aplinkybių ir širdį veriančių scenų, kai mirusiojo vėlė bendrauja su mylimąja, visi žmogžudžiai nugarma į pragarą.
Kai visa tauta bijo vieno žmogaus, jam palikus valdžios sostą prasideda velniškai juokinga kova. Žinoma, dėl valdžios! Nuotaikingai komiška drama „Stalino mirtis“ atskleidžia tikrą istoriją nutikusią prieš daugiau nei 50 metų. Istorija puikiai žinoma visiems lietuviams, šioje komedijoje atsiskleis naujomis spalvomis. Miršta komunistų diktatorius Jozefas Stalinas. Po šio Didžiojo Tėvo mirties, ministrų kabinete pakyla įtampa – ministrai dalijasi valdžią. Vieni nori teigiamų pokyčių 1950-ųjų Sovietų Sąjungoje, kiti turi savų, gerokai nuodėmingesnių kėslų. Bet visus juos vienija vienas ir tas pats bruožas – valdžios godulys.