Kuklus draudimo bendrovės darbuotojas Baksteris, norėdamas kažkaip pakilti karjeros laiptais, savo viengungio buto raktus skolina ne tik draugams, norintiems „nuklysti į šoną“, bet ir viršininkui. Ir iš tikrųjų reikalai ima taisytis, tačiau nutinka netikėta dalykas: Baksteris susipažįsta su viršininko meiluže Fran - nelaiminga, depresijos prislėgta mergina - ir įsimyli ją ...
1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
Padėvėtų automobilių pardavėjui Džeriui mirtinai reikia pinigų. Pinigu turi jo uošvis, bet jis yra toks šykštuolis, kad į jį kreiptis net neverta. Bet Džeris sugalvoja originalų planą, kaip tuos pinigus iš uošvio "išmušti": kadangi senis tikriausiai myli savo dukterį, tai tikrai sumokes už ją išpirką. Žmonos pagrobimui Džeris pasamdo du tipus: Karlą, pasižyminti visada perkreipta fizionomija ir ilgšį Girą, kuris per parą sugeba išspausti porą žodžių, bet veido mimika nenusileidžia Basteriui Kitonui. Mažoje užeigoje sudaromas konkretus veiksmų planas, kuris Džerio nuomone, yra tiesiog idealus. Bet kadangi planą vykdyti imasi du idiotai, tai jis virsta katastrofa. Duetas pradeda veikti savarankiškai, atsiranda lavonų, lagaminėlis pinigų ir absoliutus absurdas, kuriam galą padaro devintą mėnesį nėščia policininkė Marge Gunderson.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Prieš dešimt metų Ruandoje įvyko vienos baisiausių žudynių žmonijos istorijoje. Modernių komunikacijos priemonių ir visą parą transliuojamų žinių amžiuje šių įvykių kitos pasaulio šalys beveik nepastebėjo. Vos per tris mėnesius buvo žiauriai nužudyta milijonas žmonių. Šie šiurpūs įvykiai ir meilė šeimai įkvepia paprastą žmogų parodyti nepaprastą drąsą – išgelbėti daugelio pabėgėlių gyvybes. Polas Rusesabagina yra belgų penkių žvaigždučių viešbučio vadovas. Jo žmona – buvusi medicinos sesuo, o dabar auklėja vaiką. Pats Polas – hutų kilmės. Šis vyras yra labai gerbiamas aplinkinių. Jeigu žmonėms reikia pagalbos, jie skuba pas Polą. Prasidėjus konfliktui Polas nori žūtbūt apsaugoti savo šeimą. Sukrėstas masinių žudynių, jis ryžtasi drąsiam žingsniui – savo viešbutį paverčia pabėgėlių stovykla ir slepia ten net 1200 pabėgėlių, kuriuos gina nuo įtūžusių jų priešininkų. Savo kilniaširdžiu poelgiu Polas įrodė, kad ir vienas lauke karys.
Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.
Egocentriškas Pitsburgo orų pranešėjas Filas Konorsas atvyksta į mažą miestelį, kur jam reikės atlikti patį bjauriausią ir seniai atsibodusį darbą – komentuoti Švilpiko dienos įvykius. Tai tokia diena, kai pasitvirtina beveik visi Merfio dėsniai. Kai nesiseka, tai nesiseka... Filas yra priverstas nakvoti nekenčiamo miestelio viešbutyje. Atsibudęs pastebi, kad šiandien ir vėl Švilpiko diena. Kitą rytą vėl tas pat. Vargšelis Filas eina į tas pačias vietas, bendrauja su tais pačiais žmonėmis ir daro tuos pačius dalykus kiekvieną mielą dieną. Galiausiai jį apninka neviltis ir po keleto bandymų nusižudyti jis bando persvarstyti savo gyvenimą.
1963-tieji... Visą pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia apie JAV prezidento Džono Kenedžio žmogžudystę Dalase. Tuo metu, kai viceprezidentas Lindonas Džonsonas skubiai perima pareigas ir prisiekia ištikimybę savo šalies piliečiams, policija jau turi įtariamąjį – buvusį jūrų pėstininką Harvį Osvaldą. Netrukus jam bus pateikti kaltinimai. Tačiau tyrimo eiga atskleidžia daugelį šokiruojančių faktų, klaidų ir nesutapimų. Netikėtos 12-kos įvykio liudininkų mirtys priverčia į tyrimo akiratį įtraukti ir naujas nusikaltimo versijas. Energingasis apygardos prokuroras Džimas Harisonas pats imasi ieškoti siūlo galo. Ar jis sugebės atsakyti į klausimą – Kas nužudė prezidentą Kenedį?
La Manča – tipiškas Ispanijos kaimelis. Tokiuose kaimeliuose didžiąją gyventojų dalį sudaro moterys. Jos senatvės sulaukia vienišos, nes vyrai tokiose gyvenvietėse miršta jauni. Aistringoms moterims belieka pasitenkinti trumpomis laimės ir meilės akimirkomis jaunystėje, o sulaukus auksinio amžiaus – guostis prisiminimais.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
Nužudomas jaunas banko tarnautojas ir, tapęs vaiduokliu, sužino, kad buvo nužudytas neatsitiktinai. Jis bando perspėti savo mylimąją, kad jai gresia pavojus. Jam padeda ekstrasensė, kuri vienintelė girdi ir gali perduoti jo žodžius. Po daugybės nuotykių, komiškų aplinkybių ir širdį veriančių scenų, kai mirusiojo vėlė bendrauja su mylimąja, visi žmogžudžiai nugarma į pragarą.
Komedijos žvaigždė Džonas Kendi - istoriniais faktais paremtoje nepaprastoje istorijoje apie tai, kaip keturi vaikinai iš Jamaikos, niekada gyvenime neregėję sniego, pasišauna sudaryti bobslėjaus komandą, kurią priimtų į 1988 metų Pasaulio olimpines žaidynes! Juokingiausia, kad taip ir įvyko! Kaip jie to pasiekė? Ogi rogėmis lakstė nuo kalno, taikliai spjaudydami į skeptikus!