Sveiki atvykę į Tvin Pyksą, ko gero, geriausią mažą miestelį visoje Amerikoje. Jei, aišku, jūs neįsivaizduojate nė dienos be haliucinacijų, mįslių, paslapčių ir žmogžudysčių.
Nensė kasnakt sapnuoja košmarą: šiurpus siluetas ir pirštinė su aštriais peiliais vietoj pirštų. Negana to, paaiškėja, kad visi Nensės draugai sapnuoja tą patį. Vaikų košmarų kaltininkas – Fredis Kriugeris, kuris lankosi ne tik sapnuose. Vieną rytą randamas nužudytas vaikas. Nensė mano, kad galėtų išaiškinti žudiką...
Džonas Konstantinas buvo pragare ir iš ten sugrįžo. Prieš savo valią gimęs su dovana atpažinti angelus ir demonus, užsimaskavusius žmonėmis ir gyvenančius žemėje, Konstantinas nebeištveria kankinančių vizijų ir nusižudo. Tačiau nesėkmingai. Kažkieno valia jis atgaivinamas ir sugrąžinamas į gyvųjų žemę. Tačiau dabar, žinomas kaip žmogus, bandęs atimti sau gyvybę, Konstantinas turi saugoti žemiškąją sieną tarp dangaus ir pragaro. Jis veltui tikisi, kad pradėjęs kovoti su blogiu, išsigelbės. Tačiau Konstantinas tikrai ne šventasis. Vis labiau nusivildamas tiek savo dabartiniu, tiek praėjusiu gyvenimu, jis daug geria, niršta ant viso pasaulio ir niekina bet kokią mintį apie heroizmą. Jis kovos, kad išgebėtų tavo sielą, bet nenorės tavo dėkingumo, susižavėjimo, o tuo labiau užuojautos. Viskas, ko jis nori – dingti iš šito pasaulio.
„Promare“ yra filmas, kuriame vaidina Johnas Ericas Bentley, Steve'as Blumas ir Johnny Yongas Boschas. Pasaulio apsaugai sukurta futuristinė gaisrų gesinimo mecha tarnyba.
Rachelė Keller yra tiriamoji žurnalistė, nesuteikianti daug patikimo tam, ką ji laiko savotiška miesto legenda: matyt, cirkuliuoja vaizdajuostė su bauginančiais vaizdais, lydima telefono skambučio, numatančio, kad prieš savaitę iš anksto įvyks žmogaus mirtis. kas tai matė. Tačiau kai keturi paaugliai miršta praėjus lygiai savaitei po žiūrimo vaizdo įrašo, smalsumas užvaldo ir nesustos, kol neras juostos ir jos nepažiūrės.
Originaliame, pirmajame filme „28 dienos po...“ Didžiosios Britanijos sostinėje siautėja galingas virusas. Jo plitimui pakanka menkiausio kraujo lašelio, o virusas pasireiškia žiauria neapykanta visiems, kas dar neinfekuoti. Per keturias savaites Londonas iš klestinčio miesto pavirsta išprotėjusių žmonių nusiaubta dykyne. Likę sveikieji apsisprendžia palikti namus ir mažomis grupelėmis pabėga iš viruso karalyste tapusios sostinės. Naujoje juostoje „28 savaitės po...“ vaizduojami įvykiai prasideda praėjus maždaug septyniems mėnesiams po pirmojo filmo istorijos. Jungtinės Valstijos paskelbia, jog nugalėjo virusą, o didžiulė Amerikos karių ir medikų grupė imasi užduoties sugrąžinti gyvenimą į Didžiosios Britanijos sostinę. Tikėdamiesi vėl gyventi normalų gyvenimą, į Londoną ima grįžti pabėgėliai. Tačiau niekas nežino, kad vieno iš sugrįžtančiųjų organizme tūno mutavęs virusas. Dar galingesnis, dar klastingesnis ir pragaištingesnis. Londono gatvėse užverda tikras pragaras...
Rouz gyvena tarsi košmare – jos vienintelė dukrelė Šeronsunkiai serga. Medikai jai negali pasiūlyti jokių viltį teikiančių gydymo būdų. Nusivylusi motina griebiasi bet ko, kas gali pagelbėti jos vargšui kūdikiui. Rouz su dukrele išsiruošia į kelionę, tačiau kažkokiu būdu net nepajutusios kerta portalą į kitokį pasaulį. Kitoje portalo pusėje jos išnyra keistame ištuštėjusiame ir šiurpą keliančiame Tyliosios kalvos miestelyje.