Po daugiau nei šešerių metų į šį festivalį sugrįžęs režisierius įtraukia į intelektualaus serijinio žudiko pasaulį, kurį įkūnija aktorius Matt Dillon. Filmo veiksmas nukelia žiūrovą į 8-9 dešimtmečio Vašingtoną, kuriame Džekas vykdo kraupias žmogžudystės, o jas atlieka vidinis jo demonas Verge (akt. Bruno Ganz). Žudikas jau filmo pradžioje susiduria su ne pačia maloniausia moterimi, kurią nuostabiai suvaidina Uma Thurman, ir ši pradeda jį įtarinėti esant serijiniu žudiku. Ji, žinoma, neklysta. Tačiau Džekas pasiruošęs atsakyti – jo vidinis demonas viską laiko savo rankose.

Levas Demidovas (jį vaidina Tomas Hardyis) yra milicininkas, iš Maskvos ištremtas į provinciją už tai, kad atsisakė įskųsti savo žmoną Raisą (akt. Noomi Rapace). Praradęs bet kokias galimybes kilti karjeros laiptais, Levas susitaiko su būsimu vargingu, bet ramiu savo gyvenimu. Deja, šioms jo viltims nelemta išsipildyti.__Vieną dieną šalia geležinkelio bėgių randamas sudarkytas berniuko kūnas. Netrukus – dar vienas. Ir dar. Panašumai tarp žmogžudysčių L. Demidovui neleidžia abejoti, kad jo apylinkėse ėmė siautėti serijinis žudikas.

Šio filmo režisieriaus pristatinėti nereikia. Net jeigu jis nieko nekurtų, keistasis kanadietis D. Cronenbergas jau seniai įėjo į kino istoriją savo neįtikėtinai originaliais, o kartais šiurpinančiais filmais, kurių dažnai neįmanoma įsprausti į žanro rėmus. Ne išimtis ir naujasis filmas, tiesiog atvirai ir net nejuokingai vaizduojantis narcisistinio Holivudo užkulisius. Nepagaili net Roberto Pattinsosno personažo – iš pirmo žvilgsnio lyg it neutralus vairuotojas ir pradedantis aktorius galiausiai vis tiek pasirodo esąs tikras šmikis. Tačiau „Kelias į žvaigždes“ nėra vien kandi ir gniuždanti satyra. Tai ir D. Cronenbergas, ir D. Lynchas viename. Gal todėl trapus ir krištolinis filmo grožis taip bauginančiai dera su pasibjaurėtinais veikėjų poelgiais. Kartais atrodo, jog taip ir nepabusi iš šio hipnotizuojančio ir narkotinių vizijų kupino sapno... Pribloškiantis kino brangakmenis!