Tik ką prasidėjusio 9 dešimtmečio vasarą, kai Leningrado pogrindyje griaudi roko muzika, susitinka trys žmonės. 19-metis, vėliau grupės „Kino“ lyderiu tapsiantis Viktoras Cojus, jo tuometinis stabas Maikas Naumenko („Zoopark“) ir jo gražuolė žmona Natalija Naumenko net neįtaria, kad ši vasara bus lemtinga, o jų draugystė, kaip ir jie patys, taps nemirštančia legenda. Vieno nemėgstamiausių Putino režisierių Kirilo Serebrenikovo istorija apie meilę Kanų kino festivalyje buvo apdovanota už geriausią garso takelį. „Filmo įvykių fonas – „perestroikos“ išvakarės. Jauni, protingi, talentingi Rusijos žmonės Vakarus jaučia kaip vasaros nakties vėją prie jūros. Režisieriui puikiai pavyko materializuoti maištą, priartėti prie rusų rokenrolo šaknų ir prikelti „Kino“ bei Viktorą Cojų.“ (D. Raustytė)

Meilė, aidint nuolatiniams priešų apšaudymams, draugystė su Eleanora Ruzvelt, kalba konferencijoje, nulėmusi Antrojo pasaulinio karo baigtį, troškimas gyventi ir baimė prarasti mylimą žmogų. Ar visa tai trapios moters jėgoms? Tai tikra Liudmilos Pavličenko – legendinės snaiperės istorija. Kariai kilo į mūšį, minėdami jos vardą, o priešai ją medžiojo. Mūšio lauke ji matė mirtį ir kančias, bet didžiausias jos išbandymas tapo meilė, kurią iš jos galėjo atimti karas...