Suzume kelionė prasideda ramiame Kyushu miestelyje (esančiame pietvakarių Japonijoje), kai ji susipažįsta su jaunuoliu, kuris jai sako: „Aš ieškau durų“. Tai, ką Suzume randa, yra vienos atitvertos durys, vienintelės stovinčios griuvėsių viduryje, tarsi būtų išlikusios po ištikusios katastrofos. Traukiama kažkokios nematomos galios, Suzume pasuka šių durų rankenėlę... Viena po kitos skirtingos durys pradeda atsiverti visoje Japonijoje, išlaisvindamos destrukciją visiems, kurie yra šalia. Suzume turi spėti laiku uždaryti šiuos portalus, kad užkirstų kelią dar didesnei katastrofai.
Atidariusi slaptas duris mergaitė patenka į išgalvotą pavojingų fantazijų pasaulį, kuriame sutinka kitą Mamą ir kitą Tėtį su juodomis sagomis vietoj akių. Didžiausias košmaras prasideda tuomet, kai mažoji herojė išsiaiškina siaubingai didelę viešnagės alternatyvioje realybėje kainą.
Tai filmas sukrečiantis kiekvieno asmeninį pasaulį. Tai filmas - filosofija, tai stipriau už religijas ar bet ką kitą, tai gyvenimas. Šis filmas fantastiškas bandymas atsakyti į daugumą jau tūkstančius metų bandomų spręsti filosofinių klausimų. Kokia gyvenimo prasmė, o gal jis amžinas? Kas yra evoliucija? Kaip veikia žmogaus elgsena? Kas yra individualybe? Tai nėra kinas, na, bent ne toks, kokį męs įpratę matyti, tai vienas iš tų filmų, kurių ilgai neužmiršti ir po jų į pasaulį žiūri kitomis akimis.
Nuo pat 1865-ųjų metų „Alisa Stebuklų šalyje“ yra viena mėgstamiausių viso pasaulio vaikų pasakų, tačiau savyje talpina kur kas daugiau. Šis filmukas, tai Luisio Kerolo visame pasaulyje garsios knygos Disnėjaus versija. Alisa nuobodžiauja ir pradeda įsivaizduoti įvairiausius stebuklus. Ji pamato baltą labai skubantį triušį ir nuseka jį į olą. Čia nuotykiai ir prasideda.