Maikas Viljamsas buvo vienas iš daugiau nei 120 žmonių, prieš šešerius metus dirbusių kompanijai „British Petroleum“ priklausiusoje naftos platformoje „Deepwater Horizon“ Meksikos įlankoje. 2010 m. balandžio 20 d. platformoje nugriaudėjo sprogimas, ir iš lūžusių platformos vamzdžių į jūrą ėmė lietis nafta. Šis incidentas tapo viena didžiausių ekologinių katastrofų žmonijos istorijoje. Maiko akimis pasakojama kraupi istorija apie jūroje užvirusį tikrą pragarą, kuriame žmonės galėjo pasikliauti tik vienas kito draugyste, ištikimybe, drąsa ir pasiaukojimu.

Aplink Šiaurės ašigalį plytinti Arktis – vienas atšiauriausių pasaulio regionų. Šilčiausią vasaros mėnesį čia temperatūra retai pakyla aukščiau dešimties laipsnių, o žiemomis gali nukristi ir iki -70. Keliaujant pėsčiomis, kito žmogaus čia gali nesutikti kelias dienas, savaites ar netgi mėnesius. Gyvenimo gamtoje patirties neturinčio žmogaus čia laukia beveik garantuota mirtis. Faktą, kad jo laukia mirtis, puikiai suvokia ir pagrindinis filmo herojus Overgardas (jį vaidina danų kino žvaigždė Mads‘as Mikkelsen‘as) – avariją patyrusio lektuvo pilotas. Išgelbėti ir į civilizaciją pargabenti turėjęs atskridęs sraigtasparnis irgi sudūžta. Pilotas žūva, o vienintelė sraigtasparnio keleivė – jauna moteris (aktorė Maria Thelma Smáradóttir) – sunkiai sužeidžiama. Ją slaugydamas, Overgardas stengiasi neprarasti vilties, nors galimybė sulaukti pagalbos yra artima nuliui.

Žemę vis dažniau siaubiant gamtinėms stichijoms, susivieniję geriausi žmonijos protai sukūrė sudėtingą palydovų sistemą, galinčią kontroliuoti ir keisti pasaulio orus. Pašalintas klimato kaitos pavojus leidžia lengviau atsikvėpti, tačiau neilgam – planetą ginti užprogramuoti palydovai įvairiuose pasaulio taškuose ima kelti stichines nelaimes. Vienas pagrindinių sistemos architektų Džeikas Losonas netrunka suvokti, kad, aktyvuoti vienu metu, palydovai sukels globalinę audrą. Vienintelis būdas išvengti žmoniją išnaikinsiančios katastrofos – išjungti sistemą. Bet laiko tam beveik nebeliko...