1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
II pasaulinis karas Ramiojo vandenyno salose. Grupei kareivių duota užduotis – užimti vienoje salelėje aukštumą. Jauni kareiviai įnirtingai kaunasi su japonais. Jauni vyrai kaunasi ne už kokią nors idėją ar šalį. Jie kovoja už save, šalia esančius draugus, jų laukiančias mylimąsias ir motinas. Jie kare galvoja ne apie Ameriką, o apie tai, kaip išlikti per pragarišką susišaudymą.
1944-ųjų rugsėjį, nudžiuginti sėkmingo įsiveržimo į Normandiją sąjungininkai drąsiai pradėjo operaciją „Turgaus sodas“, beprotišką planą, kaip anksti užbaigti II pasaulinį karą įsiveržus į Vokietiją ir sunaikinus karines Reicho gamyklas. Tačiau kovos lauko politika, netikusi žvalgyba, nesėkmės ir prastas oras sukėlė katastrofą. Epinė istorija, pasakojanti apie tragiškiausią II pasaulinio karo klaidą, „VIENU TILTU PER TOLI“ skrupulingai vaizduoja ambicingą planą, dėl kurio žuvo daugiau sąjungininkų negu per išsilaipinimą Normandijoje. Kruopščiai kurtas realių mūšių vietose, su nepaprasta aktorių žvaigždžių komanda filmas „VIENU TILTU PER TOLI“ tiksliai perteikia vienos iš didžiausių karinių avantiūrų istorijoje nepaprastą mastą, jaudulį ir pavojų.
1776 metais Pietų Karolinos žemes pasiekia revoliucinis karas. Amerikiečiai kovoja su britų pulkais. Benjaminas Martinas (Mel Gibson), garsėjantis greitumu ir nenugalimumu, turintis didelę kovotojo patirtį, atsisako būti savanoriu, kad apsaugotų septynis savo vaikus, kuriuos augina vienas po žmonos mirties. Vyriausias Benjamino sūnus Gabrielis (Heath Ledger) nepaklauso tėvo – užsirašo savanoriu. Vaikinas įsitikinęs, kad karas skirtas narsiems, galvojantiems apie šalies ateitį ir nuotykių beieškantiems žmonėms. Deja, taip karu besižavintis jaunuolis patenka į nelaisvę, kitas Benjamino sūnus žiauriai nužudomas generolo Tavingtono. Nors Benjaminas Martinas norėjo gyventi taikoje, aplinkybės privertė iškelti karo kirvį. Į kruviną kovą jis įtraukia ir dar mažamečius savo vaikus. Prasideda mūšis ne tik už jaunos valstybės nepriklausomybę, bet ir už savo šeimą, kerštas už skurdą, sudegintus namus ir sūnaus mirtį.
Tai realūs istoriniai įvykiai, kai 1965 metų lapkritį Ija Dranos slėnyje amerikiečių karių būrys susikovė su didžiule vietnamiečių armija. Papulkininkis Muras su 400 karių būriu siunčiamas į priešo užnugarį. Jie stoja į mūšį su penkis kartus didesne priešo kariuomene. Šis žiaurus mūšis be pertraukos vyko šimtą valandų. Per jį žuvo 79 amerikiečiai ir pusė visų vietnamiečių karių. Čia nebuvo nei laimėjusių, nei nugalėtų. Helas Muras, iki tol tiksliai vykdydavęs visus įsakymus, susimąsto apie karo esmę ir tikslus. Tačiau jo priešininkas pulkininkas Enas laukia naujų mūšių, naujo susitikimo su drąsiuoju Muru. Šis filmas - tikroviškas ir įtaigus kūrinys apie karo siaubą.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
Pulkininkas Viljamas Maknamara (vaid. Bruce Willis) patenka į vokiečių koncentracijos stovyklą. Jis nepasiduoda ir rengia pabėgimo planus, o jų įgyvendinimą palengvina koncentracijos stovykloje įvykdyta žmogžudystė. Žinodamas, kad kiekvieną akimirką gali žūti, Viljamas pradeda įgyvendinti apgalvotą pabėgimo iš stovyklos pragaro planą ir laukia tinkamo momento suduoti priešui atsakomąjį smūgį.
1944 metai, vakarų frontas. Vokiečių būrys traukiasi ir apsistoja prieštankiniame bunkeryje, kuris įrengtas plačioje tankaus miško provėžoje. Kareiviai suvokia, kad turi nedaug šansų išgyventi. Tačiau tuo metu juos labiausiai baugina tai, kas yra bunkerio tuneliuose. Sunkiausia kova su priešu, kuris yra nematomas.