Tomas A. Andersonas dieną būna paprastas kompiuterių programuotojas, o naktį – tampa programišiumi Neo. Jis jau seniai abejojo tikrove, tačiau tiesa, kurią netrukus sužino, pranoksta jo vaizduotę. Su Neo susisiekia legendinis programišius Morfijus, vyriausybės laikomas teroristu. Morfijus parodo Neo tikrąjį pasaulį – nusiaubtą dykynę, kur didžiąją žmonijos dalį valdo mašinos. Žmonės įkalinti dirbtiniame pasaulyje – Matricoje. Neo grįžta į Matricą ir kaip sukilėlis ima kovoti su mašinų agentais.
Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
Rašytojas Tomas (Paul Bettany) pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado. Nuo šiol Greisė turi dirbti nuo ryto iki vakaro, kęsti pažeminimus, įžeidinėjimus, teikti miestelėnams lytines paslaugas. Palaipsniui ji tampa vergė ir kalinė. Viena, ko nežino miestelio gyventojai, yra tai, jog Greisė atlieka misiją ir visi jie žaidžia su ugnimi.
Didžiulis mielas raguotas pabaisa Džeimsas Salivanas, apaugęs melsvu kailiu su violetinėmis dėmėmis, vadovauja pabaisų fabrikui. Jis su savo padėjėju ir geriausiu draugu Maiku Vazovskiu (vienaakiu žaliu pabaisiuku) ir kitais keistais pabaisomis milžiniškame fabrike gamina energiją iš vaikų klyksmų. O tam reikia vaikučius kasnakt gąsdinti. Tačiau vieną gražią dieną į labai gerai nuo žmonių saugomą fabriką netyčia patenka mergytė Bū. Keisčiausia, kad mažoji Bū visai neišsigąsta, o pabaisos pašiurpsta iš siaubo…
Niujorko policininkas Džonas Makleinas atvyksta į Los Andželą aplankyti žmonos, kuri darbovietėje linksminasi Kalėdų vakarėlyje. Staiga pastatą užgrobia teroristai. Profesinė pareiga, žmoniškumas ir meilė suteikia ryžto stoti į žūtbūtinį mūšį.
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Antrojoje „Matricos“ trilogijos dalyje visagalės mašinos sužino paskutinio žmonių miesto Ziono dislokacijos vietą. Kompiuteriai ketina iškasti tunelį Žemės šerdies link ir pasiųsti juo menkiausią judesį užfiksuojančius robotus-kamikadzes sentinelus, kurie sprogsta ir sunaikina viską aplinkui. Neo, Morfėjus, Trinitė ir visa pasipriešinimo komanda tęsia kovą su mašinomis.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
Harvardo universiteto profesorius Robertas Lengdonas (akt. Tomas Hanksas) atvyksta į Paryžių, kur planuoja susitikti su Luvro muziejaus kuratoriumi Žaku Sonjeru. Tačiau naktį viešbutyje netikėtai apsilankę Prancūzijos policijos atstovai informuoja apie prieš kelias valandas įvykdytą kraupią Žako žmogžudystę. Prieš pat mirtį buvęs Siono vienuolyno bendruomenės narys krauju užrašo keletą šifruotų užuominų, kurių policijos pareigūnai nesupranta.
Prabėgo penkeri metai nuo to laiko, kai Peteris Parkeris tapo žmogumi-voru, ir 3 metai, kai jis prisiekė daugiau nevilkėti šio herojaus kostiumo. Pažadą teks sulaužyti... Blogio jėgos vėl atakuoja, o "Žmogų-vorą" pradeda valdyti Simbiotas...
Vienos pietų Floridos mokyklos vadovas kaltinamas moksleivės išprievartavimu. Iš pradžių dauguma mano, kad tai tėra prasimanymas, tačiau, kai policiją pasiekia dar vienos merginos pranešimas apie tokį nusikaltimą, vadovaujančias pareigas užimančio vyro padėtis tampa beviltiška. Kur tiesa? Policijos detektyvui tenka sunkus tyrimas, įtariamam mokyklos vadovui – sunkus laukimas.