Garis Hookas – armijos naujokas. Vaikinas užaugo vaikų namuose, kur iki šiol gyvena ir jaunesnysis jo brolis. Tvirto pagrindo po kojomis neturinčiam jaunuoliui į galvą šauna mintis, kad armija yra ta vieta, kur jis galėtų pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau jis nė pagalvoti negalėjo, kad viena pirmųjų jo užduočių bus vykti į pilietinio konflikto zona tapusį Belfastą. Ramaus miesto gatves katalikų ir protestantų riaušės pavertė karo zona. Žmonės suirzę ir įbauginti, o valdžią atstovaujantys kariai – didžiausi jų priešai. Eilinių riaušių metu Garis ir jo draugas atsilieka nuo būrio ir lieka vieni priešiškai nusiteikusio miesto gatvėse. Netrukus sukilėliai bendražygį nušauna, o Garis tik per plauką pabėga.

1956-aisiais JAV pasirodė pirmoji įgarsinta L.Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizacija. Ankstesnės trys buvo sukurtos nebyliojo kino epochoje. Filmo žvaigžde tapo Odri Hebern, ekrane įkūnijusi Natašą Rostovą. Kai pasirodė šis filmas, aktorei buvo 27-eri. Miniatiūrinė Odri sugebėjo perteikti L.Tolstojaus herojės vidinio pasaulio sudėtingumą. Ir dabar, dar sykį pažiūrėjus filmą su O.Hebern ir palyginus jį su kitomis „Karo ir taikos“ ekranizacijomis, galima dar kartą įsitikinti, kad amerikietė aktorė perprato rusės Natašos Rostovos charakterį, perėmė įpročius, pažvelgė į savo personažo sielos gelmes ir išreiškė jos meilę. Nors 1956 metų „Karo ir taikos“ ekranizacija vis sensta, savo žavesio nepraranda. Priešingai, tai retro filmas, kurį galima su malonumu žiūrėti dar ir dar kartą ir vėl pasiduoti pagrindinės herojės, vaidinamos O.Hebern, žavesiui.

Karo didvyriu laikomas admirolas beprotiškai įsimyli geriausio savo draugo generolo Kapelio gražiąją žmoną Aną. Mylinčio tėvo ir vyro širdyje žaižaruoja revoliucija, kuri susitapatina su įsiplieskiančia revoliucija jo gimtojoje šalyje... Admirolas kovoja už Rusiją, kurią myli, ir už moterį, kuria tiki.