Paremta tikrais faktais istorija apie airių-italų kilmės amerikietį Henrrį Hillą, buvusį mafijos nariu. Įvykiai sukasi ne tik apie jį, bet ir apie du nestabilios būsenos jo draugus Jimmy Conway ir Tommy De Vito, kurie iš paprastų nusikaltėlių palaipsniui tampa žudikais.
Du jaunuoliai susipažįsta Vajomingo rančoje 1963-aisiais. Vienas – rančos darbininkas, kitas – kaubojus. 19-metis Enis Del Maras ketina rudenį vesti ir svajoja kada nors turėti nuosavą rančą. Panašaus amžiaus Džekas Tvistas turi vienintelę svajonę – tapti geriausiu rodeo kaubojumi istorijoje. Nors ir kupini troškimų, abu vaikinai jaučiasi labai vieniši. Abiem jiems tenka kartu praleisti vasarą ganant avis. Šaltos naktys, kiek akis užmato plytintis toliai ir tik dviejų buvimas paskatina Enį ir Džeką taip suartėti, kaip jie net patys netikėjo. Baikštūs ir aistringi jausmai pasibaigia kartu su vasara. Enis ir Džekas išsiskiria, tačiau jų jausmų liepsna nepaliauja rusenti.
Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Biografinėje Johnny Cash‘o dramoje atkuriamas įdomus ir įvykių kupinas muzikos garsenybės gyvenimas: sunki ir audringa jaunystė Arkanzaso medvilnės fermoje, stulbinanti šlovė, pavojingos žvaigždės gyvenimo pagundos ir, žinoma, meilė.
„Edas Vudas“ – tai filmas apie iš tiesų gyvenusį Holivudo kino kūrėją, kuris gerbėjų dėmesio sulaukė jau po mirties. Ir visai ne dėl gerų filmų, o atvirkščiai – dėl niekam tikusių, anksčiau ne tik meno kritikų, bet ir žiūrovų nevertintų kino juostų. Nespalvotoje 1994 metais pasirodžiusioje E. Vudo biografijoje vaizduojamos nepaliaujamos nevykusio, tačiau niekuomet nepasiduodančio režisieriaus pastangos pelnyti šlovę didžiajame ekrane, nesėkmingi bandymai prilygti jo garbinamai legendai Orsonui Wellesui, skleidžiasi keista draugystė su Drakulą įkūnijusiu aktoriumi Bela Lugosi.
Erina visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo tris vaikus ir įsidarbina nedidelėje advokatų kontoroje. Smalsiai moteriai į rankas patenka neaiški ir įtartina byla. Erina pradeda savarankiškai narplioti miglotą istoriją, įkalba Edą jai netrukdyti. Paaiškėja, kad toje istorijoje yra įsipainiojusi solidi kompanija “Pasific Gas&Electric”, tiekianti gyventojams užnuodytą geriamąjį vandenį. Erina nusprendžia rimčiau pasidomėti įkalčiais, juolab, kad atsiranda draugų, kurie sutiktų jai padėti.
Korėjos lauko karo ligoninėje, darbuotojai be perstojo juokiasi, skaldo pokštus ir visai kitaip naudoja humorą, linksmybes, kad palaikytų sveiką protą, žiauraus karo metu.
Filmas paremtas knyga „Bylos istorija: Mano diena teisme su Holokausto neigėju.“ Filme pasakojama apie Deboros E. Lipštad (akt. Reičel Vais), bylą dėl istorinės tiesos prieš Deividą Irvingą (akt. Timotis Spal), kuris apkaltino ją šmeižtu, kuomet ji apkaltino jį Holokausto neigimu. Anglijos teisminėje sistemoje, įrodymų našta tenka kaltinamajam. Dėl šios priežasties Lipštad bei jos advokatai turėjo įrodyti, jog Holokaustas įvyko.