Lenkija tarp dviejų tarpusavyje bekovojančių ugnių susitinka ant tilto. O po to viena kovojanti pusė sutaria su kita, kaip pasidalins paimtus į nelaisvę lenkų karininkus, šalies pasididžiavimą. Katynės miške 1940-aisiais buvo nužudytas ir Andrzejaus Wajdos tėvas Jakubas bei kai kurių kitų filmo kūrėjų artimieji. Bet nominuotas „Oscarui“ lenkų metro filmas kalba ne vien apie ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko, kurias įvykdė rusų NKVD. Tai drauge ir filmas apie vienos šeimos tragediją, keleto giminių giminės išgyventus košmarus, apie neatsakomą klausimą, ar reikėjo kovoti, ar susitaikyti ir saugoti naciją, – o drauge ir apie tai, kad Katynės tragedija nesibaigė nei tomis dienomis, nei tais metais.
Svarbias pareigas užimančio švedų dvariškio sūnus Arnas nuo vaikystės buvo mokomas tapti riteriu. Jis užaugo pasaulyje, kurį valdė žiaurūs valdovai. Baigęs mokslus vienuolyne ir sugrįžęs į gimtąjį miestelį Arnas susipažįsta su Cecilija, moterimi, kuri pavergia jo širdį. Jis nubaudžiamas už uždraustą meilę ir pasiunčiamas kaip Templierių ordino riteris į Šventąją Žemę. Jam lemta sudalyvauti Hatino mūšyje ir kituose įvykiuose, susijusiuose su Jeruzalės karalystės sunkmečiu...
Anglija, XIX-ojo amžiaus pradžia. Filipas Ešlis sužino, jog Italijoje, kur buvo nuvykęs pataisyti sveikatos, neseniai vedęs, keista mirtimi ir keistom aplinkybėm mirė jo pusbrolis Embrouzas, atstojęs jam ir brolį, ir tėvą. O jo žmona Reičel, dabar jau našlė, atvyksta į Embrouzo dvarą Anglijoje. Filipui lemta ją sutikti, jis įtaria Reičel dėl netikėtos mirties. Tačiau ar pavyks atsispirti šios moters apžavams?