Honkongas, šeštojo dešimtmečio pradžia. Vyriausybės miesto dienraščio redaktorius Čou (akt. Tony Leung) su žmona persikelia į gyventojų prikimštą pensioną. Jo kaimynė – žavi moteris Li-žen su savo vyru irgi ką tik tapo naujais namo gyventojais. Jo žmona ir jos vyras dažnai važinėja į komandiruotes, todėl naujieji kaimynai, vieni grįždami iš miesto, vis dažniau susiduria namo koridoriuje. Vieną gražią dieną Čou ir Li-žen netikėtai išsiaiškina, kad jų antrosios pusės jau seniai užmezgė slaptą intrigą. Ir jiems telieka pasekti jų pavyzdžiu… O gal ir ne todėl. Gal todėl, kad ore tvyro meilės nuotaika.
Vienos geriausių visų laikų kino komedijos veiksmas nukelia į 1929m. Šv. Valentino dieną, kai Čikagoje įvyko gangsterių žudynės, jų liudininkais tapo du muzikantai. Kad pasislėptų nuo liudininkus persekiojančios mafijos, muzikantai apsimeta moterimis ir pradeda dirbti moterų džiazo orkestre. Čia jie sutinką žavingą dainininkę, kuri svajoja ištekėti už milijonieriaus...
Keturiasdešimtmetis niujorkietis išsiskiria su žmona. Jis nestokoja moterų dėmesio – susitikinėja su jauna studente, vėliau įsimyli savo draugo buvusią žmoną. Jo buvusi žmona tuo metu rašo romaną, kuriame aprašo daug realių ankstesnio vedybinio gyvenimo smulkmenų.
Filmas sukurtas pagal romaną, kurio autorius Robertas Waleris teigia, kad tokia meilės istorija gali nutikti tik vieną kartą gyvenime, - ir tik jeigu esi išties labai laimingas. Filmo herojės Frančeskos kieme pasirodo fotografas Robertas Kinkeidas, atvykęs į Medisoną dėl ypatingų šios apylinkės tiltų. Frančeska, dar nenujausdama, kad jos laukia didžiausia gyvenimo meilė, sutinka palydėti fotografą po apylinkes. Po daugelio metų jos jau suaugę vaikai romantiškos meilės ir skausmingo išsiskyrimo istoriją sužino iš Frančeskos dienoraščio. Pagrindinių aktorių Meryl Streep ir Clinto Eastvoodo dėka filmas nominuotas Oskarui, Auksiniam gaubliui bei Cezariui.
XIX amžiaus vidurys. Nebylė Ada išteka už Naujojoje Zelandijoje gyvenančio Stiuarto ir palieka gimtąją Škotiją tik su dviem brangenybėmis – dukterimi Flora ir numylėtuoju pianinu. Stiuartas atsisako nugabenti pianiną į namus ir palieka numestą ant kranto. Nuo šešerių nekalbanti Ada sugeba išreikšti vyrui savo neapykantą. Šiai stipriai moteriai tylėjimas – ne visada sutikimo ženklas. Ji viską girdi, tačiau su aplinkiniais bendrauja rašteliais ir muzika. Kokie iš tiesų jausmai kunkuliuoja šios tvirtos moters viduje, suvokia gal tik jos mažoji fantazuotoja duktė Flora. Laukinį primenantis Stiuarto kaimynas Beinsas nusiperka pianiną, kuris Adai atstoja balsą. Moteris gali atgauti instrumentą, tačiau turi ateiti į kaimyno namus ir išmokyti jį groti. Šios pamokos panardina filmo veikėjus į tikrą aistrų verpetą...
Melodramos "Meilės laukimas" tęsiniu vadinamo filmo pavadinimas reiškia datą, kada bus praėję 50 metų, kai Honkongas atsiskyrė nuo Kinijos. Į ateitį kursuojančiame laiko traukinyje žmonės važiuoja susigrąžinti prisiminimų apie praeitį ir įsitikinti, ar per tą laiką kas nors pasikeitė. Vienas tokių keleivių beprotiškai įsimyli traukinio palydovę-robotę, kuri tiesiog nebegali atsakyti į jo jausmus. Tai užuomazga fantastinei knygai, kurią rašo bulvarinės spaudos žurnalistas Čou. Jis buvo išvykęs į Singapūrą ir mėgino atnaujinti santykius su lošėja Su Li-Žen, bet nieko nepešęs grįžo atgal į Honkongą ir apsigyveno pigaus viešbučio kambaryje Nr. 2047. Vienišas vyras nenori pamiršti praeities ir ryžtasi suvilioti kambaryje Nr. 2046 įsikūrusią žavią prostitutę Bai Lin. Bet po kelių pasimatymų jis pats suvokia, kad nesugebės atsakyti į merginos jausmus.
Mažai kas tikėjo, kad tokia kelionė apskritai įmanoma. Juk keliautojas, norėdamas įveikti šį maršrutą, turės naudoti maksimalų greitį. Be to, jam reikės tinkamos transporto priemonės, atitinkančios būtinas savybes. Pagrindinis veikėjas buvo visiškai įsitikinęs savo žodžiais ir jėgomis. Fogas pradeda savo kelionę iš Anglijos. Po to lauks Prancūzija, Kinija, Amerika ir kitos šalys. Retkarčiais jaunam vyrui teks susidurti su rimtomis bėdomis, kurios neigiamai veikia jo maršrutą ir turimą laiką.
Filme pasakojama apie paauglę Viką, jos šeimą ir pirmąją meilę. Prasidėjus mokslo metams, Vika pradeda eiti į naują mokyklą, kur greitai susidraugauja su klasės drauge Penelope. Merginoms norisi linksmintis, megzti pažintis su vaikinais, tačiau tėvai į tokius šėliojimus žiūri nepalankiai. Vikai atrodo, kad jos niekas nesupranta, nes palaikymo sulaukia tik iš savo senelės Popetės, kuri padeda jai vakare išsprukti iš namų, kad galėtų dalyvauti rengiamame vakarėlyje. Čia ji susipažįsta su Etjenu, kurį įsimyli.
1950-tieji metai, baržoje, kursuojančioje tarp Glazgo ir Edinburgo, prieglobstį randa jaunas rašytojas Džo Teiloras. Jis keliauja drauge su anglis plukdančia šeima – Ela, jos vyru ir mažuoju sūneliu Džimiu. Vieną rūškaną rytą uosto vandenyse vyrai pastebi plūduriuojantį kūną – dar kelios akimirkos ir iš gelmės glėbio ištraukiamas jaunos merginos lavonas. Vien apatiniais vilkinti skenduolė visoje apylinkėje sukelia daugybę kalbų ir spėlionių. Policija neabejoja, kad ji – nusikaltimo auka. Ši istorija atsiduria pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Niekas nė neįtaria, kad paslaptingasis Džo Teiloras pažinojo mirusią merginą. Tai buvusi jo meilužė Katrina Demli, su kuria vyriškis susipažino paplūdimyje ir užmezgė keletą mėnesių trukusį romaną.