Žana diu Bari, istoriniuose šaltiniuose, žinoma, kaip Madam diu Bari – anksti suprato, kad žavesys, seksualumas, intelektas yra tie ginklai, kurie priverčia vyrus besąlygiškai paklusti moteriškiems kerams. Jai patiko vilioti, vesti iš proto aplink ją besisukančius vyrus ir tuo naudotis. Būdama paprasta darbininkų luomo atstovė, ji netrukus užsitarnavo kurtizanės vardą. Žanos meilužis, vėliau vyras grafas diu Bari, praturėjęs iš gražuolės meilės intrigų, per įtakingą hercogą Rišelje supažindina ją su Prancūzijos monarchu. Ir Žanai, ir Liudvikui XV šis susitikimas tapo lemtingu. Karalių jaudina Žanos grožis ir paslaptingumas, jos gebėjimas nepaisyti nusistovėjusių karališkų ritualų, drąsa būti savimi ir laisvė. Judviejų aistringos naktys, karališkame miegamajame, pranoksta monarcho lūkesčius. Savo žavosios meilužės dėka melancholiškas ir valdingas Liudvikas XV atranda tikrąjį gyvenimo skonį ir džiaugsmą. Žana tampa jo oficialioji mylimiausia kurtizane.

Ištaiginga jausmų drama apie rūmų intrigas, meilę, dviejų seserų konkurenciją ir išdavystę nukelia į XVI amžiaus pirmosios pusės Angliją. Aukštuomenėje Polišinelio paslaptimi tampa žinia, kad jaunasis karalius Henrikas VIII vis labiau ima nekęsti žmonos Katerinos Aragonietės, nes ši negali pagimdyti vyriškosios lyties sosto paveldėtojo. Boleinų senoliai sukuria planą, kaip, pasinaudojus šia situacija, karaliaus dvare pasiekti aukštesnį statusą ir sustiprinti savo įtaką. Beprotiškų šeimos ambicijų paakintos gražuolės seserys Ana ir Merė pradeda varžytis dėl aistringo gražuolio – Henriko VIII – meilės. Kurią jis pasirinks meiluže? Ir ką darys atstumtoji?