Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?

Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.

Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.

Nerūpestingas anarchistas ir smulkus vagišius Mišelis Puakaras pavagia mašiną ir nužudo besivejantį policininką. Ieškomas teisėsaugos, jis užmezga santykius su amerikiete Patricija Frankini, Sorbonos universitete studijuojančia žurnalistiką. Jie planuoja išvykti iš Paryžiaus, bet Mišelis prieš tai nori susigrąžinti skolą iš kito nusikalstamo pasaulio veikėjo ir tikisi, kad mergina keliaus su juo į Italiją. Nors jo nuotrauka išspausdinta vietiniuose laikraščiuose, vagišiui tai nė motais. Policininkai Mišeliui vis labiau lipa ant kulnų, kai šis bando gyventi pagal amerikietiškus filmus ir sekioja paskui gražuolę amerikietę. Patricija įskundžia partnerį policijai.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.

Miestas yra padalintas iš 8 mylių - kelio, kuris miestą padalija per pusę pagal rasės linijas. Jaunas baltasis reperis Jimmy „B-Rabbit“ Smithas Jr iššaukia jėgas peržengti šias savavališkas ribas, kad įgyvendintų savo svajonę apie sėkmę hiphope. Su savo draugu Ateitimi ir trimis trečdaliais vietoje jo viskas, ką jis turi padaryti, nėra užspringti.

Tai naujas garsios animacijos studijos „Pixar“, sukūrusios jau legenda tapusius filmus „Žaislų istorija“, „Žuviukas Nemo“, „Nerealieji“, darbas. Nuotykių, fantazijos, emocijų ir juoko kupinas filmas pasakoja apie žavias, savo charakterį turinčias mašinytes, kurios susigrumia kelyje Route 66. Lenktyninis automobilis Makvinas netikėtai pasuka į mieguistą aplinkkelį ir patenka į mažą miestelį… Trokšdamas laimėti čempionatą, Makvinas susipažįsta su neįprastais miestelio veikėjais: ryškiu 2002-ųjų „Porsche“, mistine praeitimi dvelkiančiu 1951-ųjų „Hudson Horner“ ir surūdijusi, bet patikimu vilkiku Materiu. Jie padeda Makvinui suprasti, kad gyvenime yra geresnių dalykų nei trofėjai, šlovė ir rėmimas, o svarbiausia – tai ne finišo linija, o pati kelionė!

Liūtas Aleksas yra tikras didmiesčio zoologijos sodo, įsikūrusio Niujorko Centriniame parke, karalius. Kartu su geriausiais draugais – zebru Marčiu, žirafa Melmanu ir begemote Glorija – jis visą laiką mėgavosi palaimingu gyvenimu, kur kiekvieną dieną jiems buvo garantuoti sotūs pietūs, o jų pasirodymų sužavėta publika keldavo griausmingas ovacijas. Tačiau vieną dieną zebrą Martį apėmė negyvuliškas smalsumas – kas gi vyksta už aukštos zoologijos sodo tvoros? Netrukus, padedant išradingiems pingvinams, jam pavyksta pasprukti. Iš tiesų Martis nenori visam laikui skirtis su draugais. Jis tik akies krašteliu žvilgtels, kaip atrodo ta laisvė, ir tučtuojau sugrįš! Tačiau viskas susiklosto ne taip, kaip buvo planuota… Išvydę, kad dingo jų draugas, Aleksas, Melmanas ir Glorija nutaria sekti zebro pėdomis, bet, vos pasirodžiusius gatvėje, bičiulius sugauna ir patupdo į narvus. Kas dabar bus? Ar jie kada nors išvys nenuoramą Martį?

Kalėdų išvakarėse 8-metis berniukas iš Sietlo paskambina į nacionalinio radijo laidą palinkėti, kad našlys jo tėvelis susirastų naują žmoną. Rytinėje šalies pakrantėje šiuos jo žodžius per automobilio radiją išgirsta jauna moteris Enė (Annie). Sujaudinta nesavanaudiško vaiko noro Enė įsitikinusi, kad jo tėvas – jai skirtas žmogus. Tačiau Enė jau yra susižadėjusi su vyru, kurį myli…

Kultiniai animacinio filmuko herojai Fredas Flinstounas ir jo draugas Barnis atgyja didžiajame ekrane, įkūnyti garsiųjų komikų Riko Moranio ir Džono Gudmano. Nutiko neįtikėtinas dalykas - Fredas Flinstounas tapo kompanijos, kurioje dirbo paprastu akmenskaldžiu, viceprezidentu. Jis nė nenutuokia, kad jo vadovas ketina gerai pasipelnyti ir visus nešvarius darbelius atlikti nieko neišmanančio Fredo rankomis. Tačiau kol kas Fredas labai patenkintas naujomis pareigomis: jis turi savo kabinetą ir netgi savo asmeninę ir labai gražią sekretorę. Tačiau netikėtai Fredo gyvenimas ima ristis šuniui ant uodegos. Atvyksta jo uošvė, įkūnyta garsiosios Elizabet Teilor. Fredo sekretorė Šeron Stoun, kurią vaidina “Oskaro” savininkė Holė Beri, kaip įmanydama stengiasi suvilioti Fredą ir, žinoma, labai papiktina jo žmoną Vilmą. Negana to, Fredas turi atleisti iš darbo savo geriausią bičiulį Barnį…