Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.

Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.

Kultinis ukrainiečių ir lenkų filmas​, pelnęs 17 tarptautinių apdovanojimų. Filme yra pasakojama apie Zosią, kuri nepaisant to, kad yra įsimylėjusi ukrainietį vaikiną iš to paties kaimo, yra priverčiama ištekėti už turtingo našlio. Netrukus prasideda Antrasis pasaulinis karas ir kyla etninė įtampa. Vykstant karui, Zosia bando išgyventi.

1941 m. gruodžio 7 d. įvyko vienas didžiausių oro mūšių žmonijos istorijoje - Japonijos oro pajėgos atakavo JAV kariuomenės karinę bazę Perl Harbore, Havajuose. Po šio įvykio JAV paskelbė karą Japonijai ir įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą. Du geriausi draugai Reifas ir Denis patenka į karo veiksmų sukūrį. Dideli išbandymai, meilė, drama, karas, neblėstanti draugystė – visa tai jiems tenka patirti savo kailiu.