Kino gamyba yra nelengvas užsiėmimas. Pavyzdžiui, kuriant dokumentinį filmą apie vampyrus tikrai naudinga, kad veikėjai pažadėtų negerti kraujo iš jūsų kaklo. Dėl viso pikto svarbu nepamiršti skiltelės česnako ir kryžiaus ant kaklo. Viago (379 m.), Diakonas (183 m.) ir Vladislavas (862 m.) pažįstami jau daug metų. Jie tyliai ir ramiai gyvena nuomojamame name, bet seniai nemoka jokių mokesčių. Rūsyje vegetuoja pikčiausias ir vyriausias Piteris (net 8000 metų nešvenčia gimtadienių), kuris yra lyg iš akies trauktas Nosferatu. Kaip ir visiems padoriems vampyrams, bičiuliams būtinas šviežias kraujas. Jie šiek tiek nerimauja, kad jų niekas nekviečia į naktinius klubus. Galbūt adaptuotis visuomenėje padės ir maisto tiekimą užtikrins naujas geriausias draugas Stiu, kurio kraujo šiek tiek nori visi, bet draugiškai nutarė palikti jį žmogumi.

Nuo pat civilizacijos pradžios, Apokalipsė buvo garbinamas: jis buvo pirmasis ir daugiausiai galių turintis mutantas Iksmenų visatoje. Per tūkstančius metų Apokalipsė sukaupė kone visų mutantų galias ir tapo nenugalimu bei nemirtingu. Pabudęs po daugybės metų ir išvydęs, kaip dabar atrodo pasaulis Apokalipsė baisiai nusivilia. Įsiutęs ir supykęs jis suburia galingų mutantų komandą, kad šie sunaikintų žmoniją ir sukurtų naują pasaulį, kuriame Apokalipsė būtų vienintelis valdovas. Kai Žemės likimas pakimba ant plauko, Raven, padedama Profesoriaus X, kartu su jaunaisiais Iksmenais turės sustabdyti neįveikiamą priešą ir apsaugoti žmoniją nuo visiško sunaikinimo.

Jaunas prancūzų kilmės režisierius Alexandre Aja, kino žiūrovams pažįstamas kaip siaubo trilerio "Ir kalnai turi akis..." kūrėjas, pristato dar vieną šiurpinančią istoriją: ekspolicininkas ir jo šeima tampa blogųjų jėgų taikiniu, kurios naudojasi veidrodžiais kaip vartais patekti į šį pasaulį. Pagrindinis filmo herojus, kurį suvaidino aktorius Kiefer Sutherland, turi apsaugoti savo artimuosius nuo neapaaiškinamo, klaikaus blogio... Per amžius veidrodžiai būdavo lyg vartai į kitus pasaulius: jie apsaugoja mus nuo blogų dalykų, jie pasako mums ateitį ir... jie pasako mums tiesą. Veidrodžiai atspindi į juos žvelgiančio žmogaus sielos švytėjimą. Istorijose, visame pasaulyje pasakojamose iš kartos į kartą, susipynusiomis su pasakomis ir mitais, veidrodžiai būdavo vartai į kitus pasaulius - karalystes, apgyvendintas angelų, demonų ir mirusiųjų sielų.

Volisas ir Tedis – populiarios radijo laidos vedėjai, joje aptarinėjantys interneto frykus bei kartais vykstantys pas juos į svečius. Radęs įdomų pašnekovą Volisas leidžiasi Kanadon, kur ketina susitikti su interneto sensacija tapusiu vyruku. Deja, netrukus žurnalisto laukia nusivylimas – pašnekovas pasirodo esąs mirusiu, o kartu su juo dingsta ir medžiaga radijo laidai, tačiau Volisas nė neketina namo grįžti tuščiomis. Juolab, netrukus sulaukia kvietimo iš senuko Howardo, garantuojančio nemokamą apgyvendinimą ir neišsemiamą pasakojimų aruodą. Deja, po šio vizito Volisas netrunka pradingti tarytum į vandenį. Jo mergina ir geriausias draugas leidžiasi į žurnalisto paieškas, atvedusias į policininko – veterano, ieškančio dingusių žmonių, namus. Manydama, jog Volisas tapo serijinio žudiko auka trijulė leidžiasi jo pėdsakais, tačiau nė nenutuokia, jog tikroji tiesa yra tokia baisi, jog ja pernelyg sunku patikėti.