“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
Brajanas gimė arklidėje visai netoli Jėzaus, todėl yra laikomas mesiju, o visos jo pastangos įtikinti savo sekėjus, kad taip nėra, bevaisės. Dėl aštrios religinės satyros filmą nepalankiai sutiko daugelis religinių bendruomenių vadovų. 2009-aisiais, po 30 metų, draudimas rodyti šį filmą galiausiai buvo atšauktas Velso Aberistvito miestelyje. Tuo tarpu Švedija, pasinaudodama dėl šio filmo kilusiu triukšmu, savo šalyje „Brajano gyvenimą“ reklamavo kaip „filmą, kuris toks smagus, kad buvo uždraustas Norvegijoje“.
Semas Louri – mažytis sraigtelis milžiniškoje užrūdijusioje biurokratinėje mašinoje totalitarinės ateities valstybės. Semas stengiasi nesivelti į nemalonumus, bet vieną kartą, pastebėjus klaidą dokumente, per kurią suėmė nekaltą žmogų, jis nusprendžią tą klaidą ištaisyti. Kuklaus tarnautojo geri norai netikėtai jam pačiam iššaukia visą laviną keistų sutapimų ir mįslingų įvykių ir pasirodo, kad atspausdintas mažytis netikslumas gali išjudinti galingą milžiną ant molinių kojų.
Adomas Pedersenas - neonacis, rasistas ir skinhedas. Už praeityje padarytus sunkius nusikaltimus jis atsėdėjo kalėjimuose, bet laisve gali mėgautis tik lygtinai. Jis privalo gyventi provincijoje įkurtoje bažnyčioje kartu su kitais keturiais įvairaus plauko atgailautojais. Pasirodo, kad ir Adomas gali nuveikti naudingų darbų...
Byvio ir Tešlagalvio kūrėjo Maiko Džadžo komedijoje vienas vyrukas, vardu Piteris, nusprendžia nebedirbti. Jam įgriso pilkos biuro sienos, nuolat nepatenkinti ir pasipūtę viršininkai. Negana to, vyresnybė ketina atleisti du jo geriausius draugus. Pats Piteris netikėtai gauna paaukštinimą, tačiau tai nekeičia jo požiūrio į darbą ir į kompaniją, kuriai priverstas tarnauti. Kartu su atleistais draugais Piteris sukuria kompiuterinį virusą ir visus įmonės pinigus perveda į savo sąskaitą. Beje, vos pradėjęs nekęsti darbo, Piteris pamilsta žavią padavėją, kurią šiame filme vaidina Jennifer Aniston.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.