Vienas garsiausių kino istorijoje miuziklų, tobulai įkūnijęs dar vieną gražią Pelenės istoriją. Vienuolių auklėjama Marija (Julie Andrews) atvyksta į kapitono fon Trapo (Christopheris Plummeris) namus auklėti septynias šeimininko atžalas. Kadangi vaikų yra lygiai tiek, kiek gaidų, todėl būtent muzikos garsais naujoji auklė laimi išdykėlių simpatijas, o netrukus ir paties rūstaus jų tėtušio palankumą. Filmo pagrindą sudaro reali istorija, o tikroji Marija fon Trap 1958 m. buvo pripažinta "metų mama".
Filmas pagrįstas tikra istorija. Partizanas Maksas Manusas – istorinė asmenybė, pagarsėjusi pasipriešinimo žygdarbiais. Po Žiemos karo prieš rusus, kuriame palaikė Suomiją, Maksas grįžta į nacių okupuotą Norvegiją. Netrukus jis prisideda prie partizaninio judėjimo. Maksas Manusas kartu su komanda vykdo vieną operaciją po kitos, atakuodami vokiečių laivus Oslo uoste. Filmą „Maksas Manusas“ pažiūrėjo daugiau kaip milijonas norvegų. Juostoje pasipriešinimas okupacijai pavaizduotas kaip pilietinis poelgis, kuriam žmogus gali ryžtis ir tada, kai jo šalis susitaiko su okupacija. Makso Manuso istorija – tai norvegų dvasinio pasipriešinimo okupacijai istorija.
Karas atneša daug sielvarto, kančių ir nelaimių. Tačiau žmonės išgyvena atrodo pačias baisiausias negandas, nes juos palaiko vilties kibirkštėlė. Baltarusijoje keturi broliai, karo metu netekę artimųjų, parodė vilties kelią šimtams nacių persekiojamiems žydų... Tuvija, Zusas, Azaelis ir Aronas Bielskiai – keturi broliai iš žydų šeimos. Brolių artimieji žūva nuo nacių rankos, o jiems patiems tenka sprukti į miškus. Broliai prieš karą buvo užsiėmę ne visai švaria veikla – kontrabanda, tad Lipišanskos miškus puikiai pažįsta ir jiems pavyksta pasislėpti nuo vokiečių. Tačiau broliai netrukus supranta, kad jie miškuose ne vieni...
Lenkija tarp dviejų tarpusavyje bekovojančių ugnių susitinka ant tilto. O po to viena kovojanti pusė sutaria su kita, kaip pasidalins paimtus į nelaisvę lenkų karininkus, šalies pasididžiavimą. Katynės miške 1940-aisiais buvo nužudytas ir Andrzejaus Wajdos tėvas Jakubas bei kai kurių kitų filmo kūrėjų artimieji. Bet nominuotas „Oscarui“ lenkų metro filmas kalba ne vien apie ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko, kurias įvykdė rusų NKVD. Tai drauge ir filmas apie vienos šeimos tragediją, keleto giminių giminės išgyventus košmarus, apie neatsakomą klausimą, ar reikėjo kovoti, ar susitaikyti ir saugoti naciją, – o drauge ir apie tai, kad Katynės tragedija nesibaigė nei tomis dienomis, nei tais metais.
Judžiną labai spaudžia pamišėlis seržantas Tumis, kuris vargšelio naujoko tiesiog nekenčia. Karių apmokymo stovykloje Judžinas daug treniruojasi, mokosi pritapti prie įvairiausių asmenybių, įsimyli ir praranda nekaltybę su vietine prostitute Rovina...