Besibaigiant II-ajam pasauliniam karui Šiaurės Ispanijos gyventojai drąsiai stojo į pilietinį karą su paskutiniais fašistinio rėžimo palikuoniais. Brutualusis kapitonas Vidalis net nemano pasiduoti ir iškelti baltos vėliavos. Norėdamas kuo greičiau numalšinti maištą, nenumaldomas fašistas mobilizuoja ginkluotą smogikų būrį prie miško, kuriame slapstosi pagrindinė sukilėlių grupuotė. Kartu su juo į kaimo gyvenvietę atvyksta 11-metė mergaitė, kurios mama neseniai ištekėjo už Vidalio ir netrukus ruošiasi gimdyti. Mažoji Ofelija jaučiasi neapsakomai vieniša ir nekenčia žiauraus įtėvio, kuris rūpinasi vien tik negimusiu kūdikiu ir labai trokšta sūnaus. Vieną naktį mergaitę pažadina į fėją panašus keistas vabzdys ir nuveda ją link miške esančio labirinto iš krūmų ir medžių. Būtent ten Ofelija sutinka gigantišką sutvėrimą vardu Panas, kuris netikėtai prabyla sodriu žmogišku balsu. Siaubūnas išdidžiai praneša mergaitei, kad ji yra prieš daugelį metų mirusios princesės reinkarnacija...

Tik gimusiai Penelopei teko šeimos prakeikimas, kuris nustos galių, jei merginą įsimylės panašaus likimo vaikinas. Tad visą savo laiką mergina skiria mylimojo paieškoms.

Jie abu vieniši ir augina vaikus. Abu išsiskyrę ir labai bijo vėl įklimpti į santykių liūną. Todėl kai atsitiktinumas priverčia juos praleisti dieną kartu, abu vienas kitame įžvelgia tik buvusių antrųjų pusių trūkumus, tačiau priverstinis bendravimas nutraukia šydą nuo akių