Mokinukas Hogartas visuomet norėjo laikyti naminį gyvulėlį ir galų gale gavo mamos leidimą. Vieną vakarą jis išgirsta keistus garsus, bet išėjęs į kiemą nieko neranda, išskyrus išvartytus medžius, ištryptą žolę, sulaužytas tvoras. Sekdamas tariamo įsilaužėlio pėdasakais, berniukas pirmą kartą sutinka… plieninį milžiną. Tai neįprastai didžiulis robotas iš kosmoso, kuris minta metalu.
Šalia trijų fermerių ūkių, po medžiais apaugusia kalva, gyvena ponas Lapinas su savo gausia šeimyna bei draugiškais kaimynais – Barsuku, Kiškiu ir Žebenkštim. Gyvenimas ramiai teka sava vaga, nuobodybė šeimos ir draugų apsuptyje negresia, o ir maisto nestinga – vienas ūkininkas augina vištas, kitas – kalakutus, o trečiasis – visko po truputį. Vieną naktį ponas Lapinas padaro klaidą. Jo vagiliavimas iš kaimynystėje klestinčių ūkių tampa atskleistas ir visi trys fermeriai pakyla į kovą...
Ši istorija nuostabi tuo, kad nutiko iš tiesų. Hanteris “Lopas” Adamsas – ne išgalvotas personažas, o tikras žmogus ir geras gydytojas. “Lopo” tikrasis gyvenimas prasidėjo… psichiatrijos ligoninėje, kur jis pateko dėl bandymo nusižudyti. Čia jis suprato, kad niekas negydo geriau už juoką. Išėjęs iš ligoninės Adamsas tvirtai apsisprendė tapti gydytoju. Įsivaizduokite, kaip nustebo pirmakursiai medicinos mokyklos studentai, išvydę keistą vyruką, kuris laisvai galėtų būti jų dėstytoju. Tačiau Adamso netrikdė nei kreivi kurso draugų žvilgsniai, nei akivaizdus dekano nepritarimas jo “gydomo metodams”. Mat “Lopas” jau nuo pat pirmo kurso ėmė lankyti ligonius ir… juokinti, krėsti pokštus ir stebinti staigmenomis. Be to, Adamsas įkūrė ligoninę vargšams, neturintiems draudimo ar pinigų užsimokėti už gydymą. Tačiau jo geri norai vos nenuėjo niekais. Medikų taryba nusprendė apsvarstyti išsišokėlį, neturintį gydytojo licencijos nei diplomo…
„Gyvulių ūkis“ - žinomiausia anglų rašytojo Džordžo Orvelo satyrinė tarybinio totalitarizmo alegorija. Filmas atspindi svarbiausius Stalino eros įvykius. Filme pasakojama apie grupelę ūkio gyvulių, kurie maištauja prieš savo ūkininką, tikėdamiesi sukurti visuomenę, kurioje gyvūnai būtų lygūs, laisvi ir laimingi. Galiausiai maištas nenusiseka, o ūkyje situacija tampa tokia pat bloga, kokia buvo anksčiau, valdant kiaulei vardu Napoleonas.
Mongolijos dykumoje sudužus lėktuvui, likę gyvi žmonės nusprendžia padaryti neįmanoma – iš nuolaužų pastatyti naują lėktuvą. Jiems pradeda vadovauti tokios patirties turintis inžinierius. Tiesa, jo kurti lėktuvai – tik maži radijo bangomis valdomi modeliai... Nelaimėliai greit pastebi, kad dykumoje jie – ne vieni. Šalia jų įsitaisę ir kontrabandininkai. Laikas spaudžia, o praūžusi smėlio audra, atrodo, sunaikina likusias viltis namo grįžti gyviems...
Žurnalistė Reičelė Keler, pirmoje dalyje susidūrė su mistine vaizdajuoste, kurią pažiūrėjus, suskamba telefonas ir paslaptingas balsas praneša, kad žiūrovas mirs lygiai po septynių dienų. Iš pradžių ši istorija jai kone kėlė juoką, tačiau keturių paauglių mirtis, žurnalistę privertė sunerimti. Dar baisiau pasidarė, kai juostą peržiūrėjo mažametis Reičelės sūnus Aidanas. Tuomet moteris padarė viską, kad atskleistų mirtį sėjančios vaizdajuostės paslaptį ir atrodė, jog jai pavyko... Kad būtų lengviau pamiršti kraupius išgyvenimus, Reičelė Keler su sūneliu atvyksta į nuošalų kalnų miestelį. Čia ji įsidarbina vietos laikraštyje, susiranda naujų draugų, pradeda naują gyvenimą. Tačiau kaip tik tada, kai atrodo, jog patirtas siaubas liko kažkur toli praeityje, blogis vėl užgriūna triuškinančia jėga.
Vienas godus maniakas išsiunčia savo sūnų kartu su grupe ekspedicijos dalyvių į Afriką ieškoti deimantų. Tačiau, tik jiems išvykus, nutrūksta ir kontaktas su jais. Tuomet jis išsiunčia savo buvusią marčią, kad ši surastų buvusį vyrą - jo sūnų. Visi filmo herojai patiria neįtikėtinų nuotykių ir galų gale supranta, kad godumas – didžiausias blogis, o labiausiai trokštami dalykai tampa laimę naikinančia jėga.