Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Po sensacingo “Avinėlių tylėjimo” ir “Hanibalo” atėjo metas sužinoti, kaip prasidėjo ši istorija ir kas iš tiesų yra Hanibalas Lekteris. Vilas Grehemas – buvęs FTB agentas. Jis gerai pažįsta daktarą Hanibalą Lekterį. Prieš trejetą metų jiedu buvo susitikę ir judviejų bendradarbiavimas vos nekainavo Vilui gyvybės. Tačiau FTB ir vėl atsidūrė aklavietėje, ir vėl agentams reikia Hanibalo pagalbos, todėl Vilas ir vėl turi su juo susitikti. Agentai ieško žudiko maniako, praminto “Dantukų fėja”. Maniakas žudo tik per pilnatį, tad FTB turi vos tris savaites jam sugauti – arba ir vėl ims žūti nekalti žmonės. Hanibalas Lekteris padeda tyrimui, tačiau jau yra sumanęs klastą, kaip atkeršyti pasodinusiam jį už grotų agentui Vilui Grehemui.
Džordžas su žmona Ana ir sūnum Džordžiu išvyksta atostogų į vasarnamį prie nuošalaus ežero. Pakeliui jie aplanko artimiausius kaimynus. Jų namuose vieši du jauni vaikinai – Polas ir Piteris. Abu vaikinai nepaprastai mandagūs ir malonūs. Po Piterio ir Polo išoriniu mandagumu slypi blogio pritvinkusios sielos. Jie – maniakai...
Jaunos Bowenų šeimos gyvenime džiugios permainos – jie kraustosi į naują namą. Jauki kaimynystė ir erdvūs kambariai buvo sena jų svajonė, tad pirmosios naujakurių dienos kupinos džiaugsmo ir gražios ateities vilčių. Regis, viskas it sviestu patepta, tačiau namiškius pradeda stebinti keisti reiškiniai. Jaunėlės Medison kambaryje stūgstanti spinta pati varsto duris ir skleidžia keistus garsus. Iš pradžių vaikams tai kelia juoką, tačiau ilgainiui pradeda gąsdinti. Viskas pakrypsta dar šiurpesne linkme, kai vieną dieną Medison pradingsta skradžiai žemę. Sunerimę tėvai į namus išsikviečia ekstrasensą. Šis paaiškina, kad naujasis jų namas pastatytas ant buvusių kapinių, todėl jį užvaldžiusios nerimstančios blogosios dvasios, kurios su savimi ir pasiėmė jų mažylę. Dabar šeimai teks suvienyti jėgas ir stoti į nuožmią kovą dėl mergaitės gyvybės.