Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.
Tarptautinių pervežimų agentūros "Federal Express" inspektoriaus Čako Nolando gyvenimas priklauso nuo laiko. Jam svarbiausia, kad siuntinys kuo greičiau pasiektų adresatą, bet kuriame pasaulio krašte. Čakas Nolandas kartais ir pats įsivaizduoja esąs Dievas, todėl gali kaip reikiant parėkti ant bendradarbio, kuris kažką padarė blogai, arba pagrasinti apie būsimą atleidimą iš darbo. Maskva, Londonas, Helsinkis, Niujorkas, Memfis, Pekinas... Vos grįžęs iš vieno miesto, Čakas Nolandas skuba į kitą. Kaip ir tą lemtingąjį vakarą: jis sėda į lėktuvą, kuris kitą rytą jau turėtų būti Malaizijos oro uoste. Turėtų… Kelionės metu prasideda didžiulė audra, lėktuvas patiria siaubingą katastrofą ir prasmenga vandenyno bangose... Ryte Čakas Nolandas vis dėlto išlipa ant kranto. Ant negyvenamos salos kranto.
II pasaulinis karas Ramiojo vandenyno salose. Grupei kareivių duota užduotis – užimti vienoje salelėje aukštumą. Jauni kareiviai įnirtingai kaunasi su japonais. Jauni vyrai kaunasi ne už kokią nors idėją ar šalį. Jie kovoja už save, šalia esančius draugus, jų laukiančias mylimąsias ir motinas. Jie kare galvoja ne apie Ameriką, o apie tai, kaip išlikti per pragarišką susišaudymą.
Skandalingiausia visų laikų asmenybė, rašytojas ir pasileidėlis Markizas de Sadas jau senas ir gyvena beprotnamyje Šarantone, bet dar nepraradęs žavesio. Jį akylai saugo, tačiau de Sadas įsigudrina savo nepadorius, XVIII a. Prancūziją šokiruosiančius literatūros kūrinius išsiųsti į laisvę. Jam padeda žavi skalbėja Madelina. Ją įsimyli jaunas abatas, Šarantono pamišėlių globėjas. Jis nebegali suvaldyti savo aistros merginai, juolab, kad nepaprastasis kalinys – markizas de Sadas – ją dar labiau kursto. Tačiau palaimingos pasileidėlio dienos gali greitai baigtis. Markizo de Sado romanus skaito visas Paryžius, tad nenuostabu, kad apie juos sužino net ir Napoleonas. Imperatorius neketina taikstytis su blevyzgojančiu maištininku ir į Šarantoną siunčia grėsmingąjį daktarą Rojė-Kolarą. Šis garsėja žiauriu bepročių gydymu ir tramdymu.
Išgirdusi gandus apie neįžengiamose džiunglėse gyvenančią milžiniško dydžio gorilą, tyrinėtojų ekspedicija atvyksta į Skalo salą. Legenda pasitvirtina – tyrinėtojai randa ne tik Kongą, bet ir turi susigrumti su priešistorinius laikus menančiais dinozaurais. Nuolatinės medžioklės išsekinta gorila netikėtai susidraugauja su gražuole An. Tuo pasinaudoję kiti ekspedicijos nariai sugauna Kongą ir išveža į Niujorką, tačiau tik dabar supranta, kad su gigantiško dydžio beždžione taip paprastai nesusidorosi...
Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.
Romantiškų komedijų meistras Peteris Segalas šį kartą atkreipė dėmesį į puikų „Oskaro“ laimėtojo Alberto S. Ruddy scenarijų. Iš šio bendradarbiavimo gimė daugiau nei 158 milijonus dolerių uždirbusi juosta. Pagrindinius vaidmenis kino kūrėjai patikėjo komikams Adamui Sandleriui ir Chrisui Rockui. A. Sandleris vėl vaidina nerūpestingą vyruką Polą, amžinai patenkantį į bėdą. Po kaltinimo automobilio vagyste ir milžiniškos avarijos sukėlimu, Polas atsiduria už grotų. Visi kalėjime žino, kad Polas - buvusi amerikietiško futbolo žvaigždė. Bet vyrukas nelabai mėgstamas, nes kadaise pardavė savo komandos varžybas. Nepaisant to, kalėjimo viršininkas paprašo suburti „vietinę“ komandą, kuri galėtų sužaisti draugiškas varžybas prieš prižiūrėtojus. Ar blogu elgesiu pagarsėję kaliniai tikrai pasirengę tokiam iššūkiui?
Tomas Beketas, kietas ir visko matęs Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkas ir snaiperis, turi nužudyti Panamos maištininką, kurį vietos narkotikų kartelis remia prezidento rinkimuose. Jo partneris - žalias naujokėlis Ričardas Mileris, Olimpinis šaudymo čempionas, kuris dar gyvenime nėra nieko nužudęs, bet teoriškai yra labiau patyręs už patį Beketą - tai ir yra pagrindinė jų nesutarimų priežastis skinantis kelią per džiungles ir sekant auką. Jų uždavinys - ne tik nušauti auką, bet ir išvengti jo asmens sargybinio, buvusio Beketo mokinio, išpuolio. Naujokas yra priverstas sparčiai mokytis norėdamas įvykdyti misiją, kurią sunkina priešo kariai, atsiskyrėlis amerikietis, perėjęs į priešo pusę, paslaptingas snaiperis El Cirujano ir pačios džiunglės šiame Panamos režisieriaus Luis Llosa kariniame trileryje.