Filmas paremtas tikrais faktais iš policininko Frenko Serpiko gyvenimo. Jis padėjo demaskuoti daugybinius korupcijos atvejus Niujorko policijos departamente.

Džonis Polardas garsėjo nuostabiomis, deja, išgalvotomis istorijomis ir tuo, kad jam visai nesisekdavo žirgų lenktynėse. Visi žinojo, kad jis per sunkus ir per didelis būti žokėjumi. Tačiau Džonis neišmanė, kuo daugiau verstis ir kaip kitaip pelnytis duoną. Vieną gražią dieną jis sutiko milijonierių Čarlį Hovardą... Šis nusipirko juokingą žirgą – kresną kuiną, niekad nelaimėjusį nė vienerių lenktynių. Įsivaizduokite, kaip iš jo šaipėsi kitų žirgų savininkai ir lenktynių mėgėjai, kai pamatė keistąją porelę – peraugusį žokėjų Džonį ir nevikriai stripinėjantį arkliuką Džiuvėsėlį. Tačiau šaipytis ir juoktis buvo per anksti. "Arklių užkalbėtoju” pramintas garsusis žirgų treneris Tomas Smitas ėmėsi rengti Džiuvėsėlį lenktynėms.

Jaunas, patriotiškai nusiteikęs vaikinas, iškeliauja į Vietnamą narsiai kautis už savo šalį. Čia Ronas sužeidžiamas. Jis atsibunda ligoninėje ir tuoj suvokia, kad nebegali valdyti kojų. Paralyžiuotas, visų pamirštas ir paliktas, jis ilgai kankinasi specialioje ligoninėje suluošintiems Vietnamo karo veteranams. Pagaliau Ronas grįžta namo, o čia jo laukia dar didesni išbandymai. Po daugybės patirtų kančių Ronas ima suprasti, koks beprasmiškas yra karas, ir ima vis dažniau pasisakinėti prieš JAV karinius veiksmus Vietname.

Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.