Vienas žymiausių W. Alleno filmų, atnešęs jam „Oskarą“ už geriausią režisūrą, scenarijų ir pasakojantis dviejų neurotiškų žmonių meilės istoriją: pirmą susitikimą, draugystę, problemas ir išsiskyrimą.
Slevinui pastaruoju metu ypač nesiseka – jį iškeldina iš buto, o mylima mergina palieka tada, kai vaikinukas mažiausiai to tikisi... Tačiau nevilties akimirką Slevinui pagelbėja draugas Nikas. Jis išvyksta iš miesto ir kilniaširdiškai pasiūlo Slevinui kurį laiką pagyventi jo bute.
Ferdinando Grifono (Jeanas Paulis Belmondo) santuoka nepavykusi. Be to, neseniai jis buvo atleistas iš darbo televizijoje. Apsilankęs vakarėlyje ir prisiklausęs lėkštų diskusijų, Ferdinandas nusprendžia pabėgti iš Paryžiaus su vaikų aukle ir buvusia meiluže Marian (Anna Karina), palikdamas žmoną su vaikais, ir toliau gyventi buržuazinį gyvenimą. Atsekęs Marian į jos butą, vyras randa lavoną ir greit suvokia, jog moterį persekioja slaptosios armijos organizacijos (OAS) nariai. Pjero (taip vadina Ferdinandą meilužė) ir Marian keliauja prie Viduržemio jūros mirusio vyro mašina, pakeliui įvykdydami ne vieną nusikaltimą. Jie gyvena netradicinį gyvenimą ir nuolat nuo ko nors bėga.
Tradicijų puoselėjimas, begalinis konservatizmas, neblėstantis išdidumas, skrupulingumas, garbės ir orumo jausmas, intelektualūs ginčai dėl politinių sprendimų, neįtikėtinas sugebėjimas kalbėtis nereikšmingomis temomis bei vien tai užuominos į jausmus…Amerikiečių režisieriui Jamesui Ivory puikiai pavyko perteikti britų kultūros subtilybėmis persmeigtą japonų kilmės rašytojo Kazuo Ishiguro romano „Dienos pėdsakais“ atmosferą. Anthony Hopkinso herojus – vyriausiasis tarnas kasdien serviruojantis stalą bei poliruojantis sidabrą. Ponas Stivensas paskyrė tarnystei visą savo gyvenimą, palikdamas žiūrovui teisę nuspręsti, kas tai buvo: jo pašaukimas ar baimė pačiam priimti sprendimus?
Žana Turnie jau buvo pamiršusi, kad kažkada buvo paprasta mergina. Šiandien ji ištekėjusi, turi gražią dukrytę, prabangų namą, pilną drabužių spintą. Tačiau jai nusibodo leisti laiką vienai, vyras nuolat darbe, nedžiugina aukštuomenės vakarėliai, restoranų lankymas ir brangūs butikai. Ji dažnai keliauja pas draugę į Paryžių, laimė, kelionė ilgai netrunka, bet tokie apsilankymai greitai įgauna įprotį ir neteikia buvusio džiaugsmo. Šiek tiek praskaidrina Žanos dienas pasimatymai su meilužiu, bet ji visai nejaučia aistros, nors vaikinas įgudęs meilės reikaluose, karštas ir gražus. Moteriai ne paslaptis, kad jos vyras skiria laiko ne tik darbui, bet ir savo jaunai sekretorei, bet tai nekelia nė menkiausio pavydo, jai vis vien. Kartą, kai ponia Turnie grįžinėjo iš eilinio pasimatymo, įvyko lemtingas susitikimas, ilgam išvaręs nuobodulį iš jos gyvenimo...