Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.

Žavi moteris su šeima nutaria leistis į įspūdingą kelionę šėlstančia upe Kanados pasienyje. Paskutinę akimirką pasirodo jos vyras, pasiryžęs keliauti drauge ir užglaistyti tarpusavio nesutarimus. Šeima nė nenumano, kas jos laukia - ne tik laukinės upės šėlsmas, bet ir paslaptingi banko plėšikai. Taigi teks grumtis už savo gyvybę.

Žemėje dėl “šiltnamio” reiškinio ištirpo visi ledai, patvino upės, ežerai, jūros ir vandenynai. Prasidėjo pasaulinis tvanas. Vienišas keliautojas atvyksta į miestą ant vandens, kur tikisi papildyti skurdžias geriamo vandens ir maisto atsargas. Tačiau gyvenvietę užpuola jūrų plėšikai. Keliautojas išgelbėja mergaitę ir jos mamą. Pasirodo, kad mergytė turi neįprastą tatuiruotę – žamėlapį, nurodantį kelią į išsvajotąją sausumą, kur pilna geriamo vandens, gyvūnų ir augalų… Visi trys išsirengia į rojų, tačiau jiems kelią pastoja plėšikai…