Misisipės valstijoje, Kentono miestelyje gauja baltaodžių jaunuolių išprievartavo ir paliko merdėti dešimtmetę juodaodę mergaitę Tonę Heili. Teismas juos paleido į laisvę už užstatą. Nesitikėdamas teisingumo, krauju srūvančia širdimi, mergaitės tėvas Karlas Heilis teismo salėje pats įvykdo keršto aktą - iššaudo prievartautojus ir sunkiai sužeidžia policininką.. Už tai jam gresia mirties nuosprendis. Nepaisydamas visuomenės priešiškumo jaunas talentingas advokatas Džeimsas Brigansas imasi iš pirmo žvilgsnio beviltiškos bylos – jis ketina teisme ginti Heilį.

Jaunas ginklakalys Balianas priverstas bėgti iš savo gimtinės. Jis prisideda prie kryžiuočių riterių būrio, kuriam vadovauja jo tėvas. Tačiau viename mūšyje tėvas sunkiai sužeidžiamas ir prieš mirtį spėja paskelbti savo sūnų riteriu. Šis prisiekia ištikimybę Jeruzalės karaliui. Balianas netrunka pagarsėti kaip narsus ir patyręs kovotojas. Išvaizdus ir garbingas jaunas vyras atkreipia karaliaus sesers gražuolės Sibilės dėmesį. Jis pelno nuostabios moters palankumą, tačiau įsigyja mirtiną priešą – juo tampa kilmingasis Gajus de Lusinjanas, Sibilės vyras, tamplierių ordino riterių vadas. Pavydo apakintas Gajus su savo negailestingais riteriais užpuola musulmonų karavaną, kurį ginti pavesta drąsiajam Balianui, ir taip išprovokuoja karą su šimtus kartų didesne galingojo Egipto valdovo Saladino kariuomene.

Savo profesijai atsidavęs gydytojas Tomis Kreo mėgina išplėšti iš mirties gniaužtų beprotiškai mylimą ir sunkiai sergančią žmoną Izzi. Ispanijos karžygys konkistadoras Tomasas Kreo išlieka ištikimas inkvizitorių apkaltintai šalies karalienei Isabelei ir mėgina desperatiškai ieškoti gyvybės medžio. 26-ajame amžiuje dėl mylimos žmonos mirties gedintis plikagalvis astronautas Tomas stengiasi išgelbėti ir išsaugoti gyvybės medį, kurio žievėje esančiose sultyse slypi nemirtingumo eliksyras, o kartu ieško tikrosios gyvenimo prasmės.

Originaliame, pirmajame filme „28 dienos po...“ Didžiosios Britanijos sostinėje siautėja galingas virusas. Jo plitimui pakanka menkiausio kraujo lašelio, o virusas pasireiškia žiauria neapykanta visiems, kas dar neinfekuoti. Per keturias savaites Londonas iš klestinčio miesto pavirsta išprotėjusių žmonių nusiaubta dykyne. Likę sveikieji apsisprendžia palikti namus ir mažomis grupelėmis pabėga iš viruso karalyste tapusios sostinės. Naujoje juostoje „28 savaitės po...“ vaizduojami įvykiai prasideda praėjus maždaug septyniems mėnesiams po pirmojo filmo istorijos. Jungtinės Valstijos paskelbia, jog nugalėjo virusą, o didžiulė Amerikos karių ir medikų grupė imasi užduoties sugrąžinti gyvenimą į Didžiosios Britanijos sostinę. Tikėdamiesi vėl gyventi normalų gyvenimą, į Londoną ima grįžti pabėgėliai. Tačiau niekas nežino, kad vieno iš sugrįžtančiųjų organizme tūno mutavęs virusas. Dar galingesnis, dar klastingesnis ir pragaištingesnis. Londono gatvėse užverda tikras pragaras...

Oliveris (akt. Azhy Robertson‘as) nuo pat kūdikystės buvo kitoks. Autizmo sutrikimą turintis vaikas, net ir sulaukęs mokyklinio amžiaus, gyvena savo pasaulyje, praktiškai nekalba ir šalinasi žmonių. Vaikai, kaip žinia, gali būti itin negailestingi tiems, kurie yra kitokie nei jie patys. Dėl savo kitoniškumo, Oliveriui būtinas mobilusis telefonas ar planšetė – kad jų pagalba galėtų bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Vieną dieną nutinka kažkas nepaprasto: iš ekrano į jį kreipiasi nepažįstama būtybė, prisistatanti Lario vardu ir taip pat ieškanti draugo.