24 metų Džo ir jos penkerių metų sūnus Džekas gyvena daržinėje, kurią vadina kambariu. Jie dalijasi lova, tualetu, vonia, televizoriumi ir elementaria virtuve. Vienintelis langas kambaryje - stoglangis. Jie yra senojo Niko belaisviai, Džeko tėvo, kuris pagrobė Džo prieš septynis metus, ir kiekvieną dieną ją prievartauja, kol Džekas miega spintoje. Ji bando neprarasti vilties dėl sūnaus, tačiau neretai ją apima depresija. Po to, jiems pavykus pabėgti iš šio uždaro pasaulio, kuriame Džekas gyveno visą savo gyvenimą, jis patiria nepaprastą atradimą – išorinį pasaulį.
Atokioje, akivaizdžiai dulkių ir sausrų kamuojamoje gyvenvietėje tuo pat metu išprotėja net trys moterys. Miestelio vyrai problemos atžvilgiu vangūs, tad pastoriaus iniciatyva mestų burtų keliu atsakomybė už pamišėles tenka vienišei senmergei Kedi. Šis personažas – tai dar vienas, jau Holivudo tradicija tampantis, vyriškas Hillary Swank vaidmuo. Bet dabar ji, kaip ir priklauso vaizduojamam laikmečiui desperatiškai mėgina ištekėti. Kartais ta desperacija pasiekia sunkiai tikėtiną lygmenį – ar tikrai tokia ori ir stipri moteris pultų taip žemai? Vis tik čia, turbūt, ir slypi dalis filmo grožio – kai iš po atšiaurumo kaukės vis kyštelėti sijonuotas trapumas ir noras būti kažkieno, šiuo atveju – bet ko – antra pusele.
Lietuvos ūkis. 1948 m Karas baigėsi, bet čia jis nesibaigė – jis eina dusliai, bet paliečia visus. Ir kiekvienas turi nustatyti savo poziciją joje. Nenustatant, ar žmogus miršta, ar dėl jo kaltės miršta kiti. Senasis ūkininkas Indriūnas savo sūnų Jurgį iš vienos pusės slepia nuo „miško brolių“, iš kitos – nuo į valdžią atėjusių komunistų. Jaunuolis negali pakęsti ir nusižudo.