„Raudona“ – ne tik legendinės Krzysztofo Kieślowskio spalvų trilogijos finalas, bet ir paskutinis režisieriaus filmas. Ženevoje gyvenanti geraširdė manekenė Valentina savo automobiliu netyčia partrenkia šunį. Savininko paieškos ją nuveda pas į pensiją išėjusį teisėją, kurio vienas mėgiamiausių užsiėmimų – elektronio sekimo įrenginio pagalba klausytis kaimyno telefono pokalbių. Užsimezgęs prieštaringas ryšys, kartu su fone vykstančiomis, iš pirmo žvilgnsnio nesusijusiomis kaimynų pavydo ir išdavystės dramomis, subtiliai primena, kad gyvenimas yra „force majeure“, nenugalima jėga, ir kad nei jo, nei jo pasekmių nuspėti ar suvaldyti neįmanoma.
Jauna imigrantė Selma gyvena ir dirba Amerikoje. Moterį slegia liūdna neišvengiamybė – dėl retos akių ligos ji po truputį praranda regėjimą. Jeigu vieniša mama nespės sutaupyti pakankamai pinigų operacijai, jos sūnelį ištiks toks pats likimas. Selma nepasiduoda. Kai reikalai tampa nepakeliamai sunkūs, moteris prisimena didžiausią savo aistrą – muziką. Ji matė visus klasikinius Holivudo miuziklus, ji gali pakartoti kiekvieną gražiausią eilutę, ji gali sušokti kiekvieną nuostabiausią šokį… Populiaraus miuziklo fragmentas, daina bei šokis pakyla iš savo išgrynintos erdvės ir nusileidžia moters išmonėje. Melodija, tonas, garsas ar instrumentas dabar įgauna tikro gyvenimo atspalvį. Muzikos garsai – gyvenimo triukšme. Auksas – kasdienybės purve. Selma aistringai džiaugiasi kiekviena savo kasdienybės smulkmena. Mažais ir simpatingais dalykais, kurių kiti net nepastebi. Ji tiesiog įsimylėjusi gyvenimą!
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Du tarpusavyje nepažįstamus vyrus, Benigną ir Marką, likimas atveda į privačią Madrido ligoninę. Prieš keletą mėnesių atsitiktinai jie buvo susitikę teatro spektaklyje, bet šį kartą vyriškius suvienija tragedija – Miško klinikoje gydomos jų mylimos moterys, dėl skirtingų priežasčių panirusios į komą. Benignas ligoninėje dirba slaugu ir prižiūri baleto šokėją Alisiją, kurią gatvėje partrenkė automobilis, o žurnalistas Markas atvyksta budėti prie matadorės Lidijos, sunkiai sužeistos per kovą su jaučiu koridoje. Abu vyrai kalbasi ir dalijasi išgyvenimais su savo mylimosiomis, nors iš jų nesulaukia jokio atsakymo. Benignas labai laimingas, kad pagaliau rado vienintelę širdies damą Alisiją, kuri taip pat aistringai jį myli. O Markas dažnai depresuoja ir liūdi, nes neturi galimybės išsiaiškinti, ką iš tiesų jam jaučia Lidija...
Biografinėje Johnny Cash‘o dramoje atkuriamas įdomus ir įvykių kupinas muzikos garsenybės gyvenimas: sunki ir audringa jaunystė Arkanzaso medvilnės fermoje, stulbinanti šlovė, pavojingos žvaigždės gyvenimo pagundos ir, žinoma, meilė.
Tomas Stallas ramiai ir laimingai gyvena su teisininke žmona ir dviem jų vaikais mažame Milbruko miestelyje Indianos valstijoje. Tačiau vieną naktį idilišką jų gyvenimą sudrebina žiaurus apiplėšimas. Gelbėdamas savo kavinės klientus ir draugus, Tomas savigynos tikslais nušauna du policijos ieškomus nusikaltėlius. Tomas iš karto tampa ne tik miestelio, bet ir visos Amerikos herojumi, o jo gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Nors tai jį labai trikdo, vyras atsiduria vietinės ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio centre. Nepatenkintas savo naujuoju bendruomenės didvyrio statusu, Tomas kiek įgalėdamas stengiasi sugrįžti prie savo ramaus ir normalaus gyvenimo. Vis gi ramybė ir idilija į jo šeimos gyvenimą niekada nebesugrįš. Neilgai trukus po Tomą visoje šalyje išgarsinusio įvykio, Milrbuko miestelyje pasirodo paslaptingas ir grėsmę keliantis vyriškis. Tomui jis prisistato kaip Karlas Fogatis ir primygtinai tikina, kad praeityje jį pažinojo kitokį ir kitu vardu.
Mažas miestelis Normandijoje. Septynerius metus čia ramiai gyvenusio duonos kepėjo kaimynystėje apsistoja iš Didžiosios Britanijos atvykusi pora. Garbingo amžiaus Martenas jau senokai nesidairė į svetimas moteris, bet dieviškai graži Džema gundo vyrą. Jis greitai pastebi, kad jaunoji dama nuobodžiauja, tad pasiūlo privačias kepimo pamokas. Žinoma, taip jis nori suvilioti kaimynę. Marteno lūkesčiai dūžta į šipulius, kai Džema užmezga romaną su jaunu aristokratu. Martenui nebelieka nieko kito, tik slapčia stebėti kaimynės gyvenimą, kuris jam – visai kaip Gustave’o Flaubert’o ponios Bovari. Gyvenimo džiaugsmą patirti trokštanti Džema akivaizdžiai neskaitė romano, bet elgiasi visiškai kaip romano herojė. Kadaise pats priklausęs Paryžiaus bohemai, Martenas dabar užsibrėžia tikslą išgelbėti kaimynų šeimą nuo įmanomos tragiškos lemties.