Jauna moteris, sutraumuota tragiško praeities įvykio, siekia atkeršyti tiems, kas prisidėjo prie jo.
Du astronautai pabunda hiper miego kameroje - leitenantas Pitonas ir kapralas Baueris. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog kosminis laivas apleistas ir jie vieninteliai, likę jame. Astronautus supa aklina tamsa ir jie visiškai nesiorientuoja situacijoje. Vienintelis dalykas, patvirtinantis, jog tai realybė (o nes sapnas) - duslus gausmas, kuris sklinda iš kosminio laivo gilumos. Nei kapralas Baueris, nei leitenantas Peitonas nepamena nieko: nei kaip atsidūrė kosminiame laive, nei jiems paskirtos užduoties. Jie net nepamena, kas jie tokie. Astronautai nusprendžia, kad gulėdami ir mąstydami nieko nepasieks, tad pats metas imtis kažkokių žygių. Leitenantas Peitonas lieka miego kameroje vadovauti per radijo siųstuvą, o kapralas Baueris išsiruošia į ekspediciją po kosminio laivo tamsybes. Jis nežino, ko tikėtis aklinoje tamsoje, tačiau reikia judėti į priekį, nes alternatyva - toliau gulėti miego kameroje. Tik astronautai nežinojo, kas jų laukia laivo koridoriuose.
Vieną vakarą draugės nutaria apsilankyti roko grupės koncerte. Garažuose grojantys vaikinai desperatiškai siekia išgarsėti, o, kaip žinia, tikslas pateisina priemones. Sužinoję apie tam tikrą ritualą, jie nutaria išbandyti šią galimybę. Dainininkus dievinanti Dženiferė "išrenkama" savanore ir vaikinai ją paaukoja nelabajam už kontraktą su muzikos įrašų firma. Po ritualo Dženiferė netrukus pajunta keistą – kitokį nei anksčiau – potraukį vaikinams. Dabar jie ją traukia ne kaip kandidatai pasimatymams ar linksmam laiko praleidimui, o kaip... maistas. Negalėdama kontroliuoti savęs, Dženiferė ima vieną po kito žudyti ja besižavinčius bendraamžius. Apie tai sužinojusi Nydė pasiryžta gelbėjimo misijai – tiek vaikinų, tiek savo geriausios draugės, kurią siekia išvaduoti nuo merginą apsėdusio apsirijimo demono.
Garsusis komikas Edis Merfis (“Išprotėjęs profesorius”) šįkart – daktaras Dolitlis. Veterinaro gyvenimas puikus – nuostabi žmona, dvi žavios dukrelės ir karjera, kurios bet kas galėtų pavydėti. Tačiau vieną gražią dieną daktarėliui nutinka keisčiausias dalykas – jis pradeda suprasti, ką kalba gyvūnai. Žinoma, gandas apie nuostabų gydytoją tuoj pasklinda po gyvūnijos pasaulį. Pas daktarą Dolitlį skuba visi, kas gali ir kas jau nebegali paeiti. Nenuostabu, kad tokie “pacientai” nežavi daktarienės, o Dolitlio kolegos, matydami, kaip šis bendrauja su ligoniais, nejuokais susirūpina jo paties sveikata...