Jauna mokytoja Erina Gruvel nori įkvėpti nepažangius mokinius išmokti pakantumo bei pažinti pasaulį už mokyklos ribų. Mokiniai pradeda į gyvenimą žiūrėti kitaip...
Du FTB agentai (vaidina aktoriai Gene Hackman ir Willem Dafoe) atvyksta išsiaiškinti kur dingo trys pilietinių teisių aktyvistai (vienas juodaodis ir du žydai), tačiau atvykę čia supranta patekę į pragarą. Visas miestelis, įskaitant ir policiją, yra Kukluksklano atstovai arba jiems pritariantys asmenys. Filmas kupinas žiaurų bei brutalių scenų, kurios visiškai atitinka Pietų Amerikoje iš tikro vykusius žiaurumus.
Filmas pradedamas Gandžio nužudymo scena. Vėliau siužetas persikelia į Pietų Afriką, kur jaunas teisininkas Mohandas Gandis išmetamas iš traukinio, už tai, kad būdamas spalvotasis, keliavo pirma klase. Jis suorganizuoja vietinę indų bendruomenę siekti lygių teisių su kitais Britų imperijos piliečiais. Nors Gandis kelis kartus buvo suimtas, jam dalinai pavyko iškovoti geresnes teises indams. Grįžęs į Indiją jis sutinkamas kaip didvyris, pakviečiamas į Indijos nacionalinę tarybą, kur Indijos lyderiai (Džina, Nehru ir kt.) skatina Gandį pasinaudoti savo populiarumu ir padėti nuversti britų valdžią. Tačiau Gandis nėra linkęs veltis į politiką, jam taip pat nepriimtinas smurtiškas pasipriešinimas.
Pagal tragiškus, tačiau herojiškus tikrus įvykius sukurtoje juostoje pasakojama ypatinga istorija apie drąsą, pareigą, draugystę ir pasiaukojimą. Kuomet paprasti žmonės bėga kuo toliau nuo įsisiautėjusios stichijos, šie kasdieniai didvyriai skuba užkirsti jai kelią. Nepaisydami pavojų, gaisrininkai saugo savo šeimas, namus, bendruomenes – kartais ir savo gyvybės kaina. Įtampos kupinoje dramoje apie įsisiautėjusią stichiją puikiai atskleidžiamas pagrindinis „Granito kalno karštagalvių“ moto: „Nesvarbu, su kuo susiduri. Svarbu, kas tuo metu stovi šalia tavęs“.
Džefas Baumanas tikrai nebuvo iš tų, kuriuos galima pavadinti idealiais vaikinais. Ne, jis nebuvo girtuoklis ar mušeika. Tik visiškai neteikė reikšmės tam, kas buvo svarbu jo merginai Erinai. Būtent – Džefas nuolat pražiopsodavo visus svarbius Erinos gyvenimo įvykius ir praleisdavo momentus, kuomet jai reikėdavo jo paramos ir palaikymo. Po eilinio barnio Džefas ryžtingai nusprendžia pabandyti pasikeisti. Žinodamas, koks Erinai svarbus artėjantis Bostono maratonas, vaikinas pasižada nė už ką nepraleisti šio įvykio ir pasitikti mylimąją prie finišo linijos. Atsipeikėjęs ligoninėje, Džefas išgirsta kraupią žinią: sprogimų sudarkytų jo kojų išgelbėti nepavyko. Apimtas įniršio, o vėliau puolęs į depresiją, vaikinas pamažu ima pratintis prie naujo gyvenimo. Jam reikės ne tik išmokti naudotis kojų protezais, bet ir išsigydyti sužeistą sielą.
1862 m. Mūšio lauke netekusi vyro mokytoja Anna Leonowens svajoja pakeisti savo gyvenimą. Kaip tik tuo metu ji gauna netikėtą Tailando (tuo metu šalis vadinosi Siamas) karaliaus kvietimą atvykti į šią nuostabios gamtos šalį ir išmokyti jo vaikus anglų kalbos. Ilgai nedvejodama, Ana kartu su savo sūnumi sėda į laivą ir iš Indijos persikelia į Bankoką. Jos čia niekas nepasitiko ir nesurengė triukšmingų sutiktuvių. Vos atvykusią mokytoją pasitinka išblizginti ir kilimais nukloti didžiuliai karaliaus rūmai, tačiau pats Tailando valdytojas net neketina pasveikinti svečių. Dar daugiau, jis pamiršo pažadą skirti namą už rūmų teritorijos Anai ir jos sūnui. Greitai prabėga dvi savaitės, tačiau Ana taip ir nepradėjo savo tiesioginio darbo. Netekusi kantrybės, Ana išdrįsta sulaužyti įsigaliojusius protokolus ir žaibiškai prasiveržia prie Monkguto sosto. Susižavėjęs atvykėlės atkaklumu, karalius galų gale nusprendžia patikėti jai išmokyti 58-is vaikus anglų kalbos ir vakarietiškos kultūros.
Mokytojas ir treneris Rojus Kinas gyvena vienas su sūnumi - jo žmona mirė nuo vėžio. Vyras stengiasi kuo daugiau būti su paaugliu. Kartą iškylaudami miške juodu atsiduria vietoje, kur į upę įkrito policijos automobilis, kuriuo FTB agentai gabeno samdomą žudiką Frenką Kardeną. Šis liko gyvas. Rojus žino, kad tai nusikaltėlis ir norėtų jį pristatyti teisėsaugai, bet Rojaus jau tyko Frenko sėbrai...