Prašmatni ir rafinuota istorija, kupina šokiruojančių apgavysčių, triukų ir magijos, įtrauks į tamsų, paslaptingą ir jaudinantį amžiaus pradžios Londono magijos pasaulį, kuriame sudėtingiausi triukai balansuoja ant žmogiškųjų galimybių ribos…Jūs turėsite garbės dalyvauti savotiškame magijos spektaklyje, kurio pagrindiniai dalyviai yra du talentingi iliuzionistai, tapę nesutaikomais priešais ir apakinti aistros įminti vienas kito paslaptis, tarp kurių – ir nepakartojamas triukas Naujasis perkeliamas žmogus...
Filmas, pagrįstas tikrais įvykiais. Pagrindinė herojė, vardu Helena Keler, septynmetė mergaitė. Vaikystėje ji patyrė sunkią ligą, po kurios visiškai prarado klausą ir regėjimą. Daugelį metų mergaitė negalėjo bendrauti su aplinkiniu pasauliu, bet vieną dieną jos viltį praradę tėvai kreipėsi pagalbos į Perkinso mokyklą akliesiems, kurios direktorius ryžosi pasiųsti pas juos, dvidešimtmetę mokytoją iš Bostono, Enę Salivan - beveik aklą moterį, sutikusią mokyti Heleną. Nors iš pradžių mergaitė priešinosi, palaipsniui išmoko bendrauti su Ene prisilietimais.
Žavus, gana turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas 26-erių tarnautojas Patrikas Batemanas dirba Vostryte. Dienomis gyvena įprastai tvarkingą ir nepriekaištingą jau nemažai pasiekusio jauno valdininko gyvenimą – prabangūs apartamentai, prabangi ir stilinga apranga, deranti tokios padėties jaunam vyriškiui. Kasdienė rytinė mankšta, ilgas stilingas prausimasis, kūno puoselėjimo procedūros, kremai, masažai ir, pagaliau, darbas, apsiribojantis “susitikimų su svarbiais asmenimis” kalendoriaus pildymu. Tiesą sakant, jam darbas labai nepatinka, bet valdininkas kaip įmanydamas stengiasi visą atlikti tobulai. O naktis jis leidžia visai netradiciškai, įgyvendindamas savo susikurtąją „amerikietiškąją svajonę“ kaip užkietėjęs prievartautojas ir žudikas. Jam patinka “pirkti” prostitutes, patinka seksas be jokių apribojimų.
Nuo praeities pabėgti bandantys kaubojai gano gyvulius atviruose laukuose ir gyvena šalia jų, toli nuo galiojančių įstatymų. Kai negailestingas piktasis fermeris Dentonas Baksteris pabando juos išvyti iš apylinkių, taikus kaubojų gyvenimas padaro žiaurų posūkį ir pavirsta šiukrščiausiu ir įtempčiausiu susišaudymu iš visų matytų filmuose, nes du vyrai kovoja dėl garbės, teisingumo ir sparčiai nykstančio gyvenimo būdo.
Veiksmas vyksta 1950-aisiai. Manheteno prausyklos patarnautojas Tomas Ripley pasiskolina Princetono mokyklos striukę, kad galėtų groti pianinu sodo vakarėlyje. Jį pamato turtingas vieno tos mokyklos auklėtinio tėvas. Tomas apsimeta, kad sūnų pažįsta, tad greitai gauna 1000 dolerių kelionei į Italiją, kur turės įtikinti Dickie Greenlaf'ą grįžti namo.
Valdingu charakteriu pasižyminti Barbara Kovet dirba vienoje Londono mokykloje. Ji sugeba pažaboti pačius nepaklusniausius mokinius, tačiau iš tiesų po griežtumo kauke slypi vienišas, draugų ir artimųjų neturintis žmogus, vakarais savo mintis išliejantis nesibaigiančiame dienoraštyje. Kol vieną dieną mokykloje ir Barbaros gyvenime atsiranda Šeba. Nuoširdi, šilta dailės mokytoja, turinti gražią šeimą, randa kelią į Barbaros širdį. Įsiliejusi į Šebos gyvenimą, pagyvenusi moteris joje randa ištikimą draugę, kurios visada ieškojo. Tačiau viena netikėtai atskleista intymi paslaptis visam laikui pakeičia jų draugystę...
1890-ieji. Milžiniška šėlstanti smėlio audra, galingas skėrių antplūdis, užtemdantis negailestingai kepinančią saulę, ir kiti sunkiai protu suvokiami mirtini spąstai. Tai tik keletas nepaprastai pavojingų kliūčių, kurios laukia šauniausio Vakaruose ilgų distancijų raitelio – amerikiečio „Pony Express“ kurjerio Frenko Hopkinso – ir jo mustango Idalgo. Jiedu dalyvauja sunkiausiose ir pavojingiausiose lenktynėse „Ugnies vandenynas“. Frenkas – pirmasis ne karališko kraujo ir ne arabiškos kilmės vyras, arabų šeicho pakviestas dalyvauti šiose lenktynėse. Čia varžosi geriausi ristūnai ir raiteliai, jiems ne tik tenka įveikti tris tūkstančius mylių saulės išdegintoje Arabijos dykumoje, bet ir perprasti piktus priešininkų kėslus.
Pirmasis ir paskutinis pernai anapilin iškeliavusio žymaus islandų kompozitoriaus Jóhanno Jóhannssono filmas paremtas kultiniu Olafo Stapledono mokslinės fantastikos romanu tokiu pat pavadinimu ir fotografo Jano Kempenaerso knyga „Spomeniks“. Ties vaidybinio ir dokumentinio kino riba balansuojantis kūrinys sujungia muziką, vaizdą ir Tildos Swinton pasakojimą. Ji kreipiasi į šiandienius žmones iš ateities žmonių rūšies ir permąsto žmonijos laimėjimus bei ydas.
Tomas atrodo visai kaip žmogus – auksiniai plaukai, pavargusios akys, liesas kūnas, įspraustas į tamsų kostiumą. Tomas elgiasi kaip žmogus – viskas, ką jis žino apie Žemę, yra matyta per televizorių, viskas, ką jis nori žinoti, matyti ir girdėti, yra televizija. Tomas jaučia kaip žmogus – jis ilgisi namų ir artimųjų, beviltiškai ieško išsigelbėjimo ir šilumos. Tomas yra ateivis, kuris atvyko į mūsų planetą ir beregint pateko į žemiškąjį priklausomybių nuo valdžios, pinigų, alkoholio, sekso ir televizijos pragarą. Tomas yra tik žmogus. Jis nukrito į Žemę.