„Amarcord“ neretai vadinamas autobiografiškiausiu Federico Fellini filmu. Pats režisierius jį ne sykį pristatė kaip savo jaunystę atspindinčią kino novelę. Gimtuoju italų kino autoriaus dialektu „amarcord“ reiškia „Aš prisimenu“. Fellini pasakoja apie savo paauglystės metus Italijoje. Ketvirtojo dešimtmečio miestelis, valdomas fašistų valdžios, pilnas gyvų personažų, keistuolių ir svajotojų. Filme nėra siužeto, bet yra vaikiškos atminties nuotrupos, suvienytos į didžiulės nostalgijos ir nacionalinės sielos paieškos mišinį. Režisieriaus alter ego tampa žavus šviesiaplaukis jaunuolis Titas. Tačiau visi asmeniški prisiminimai ir išgyvenimai perkurti, transformuoti ir įvilkti į sapnų bei fantazijos rūbą. Realūs įvykiai pinami su tais, kurie tik galėjo įvykti, arba su tais, kurie tik įsivaizduojami buvę.

1963 metai. Po dar vienų nesėkmingų santykių ponia Flaks su savo dviem dukterimis persikelia į Rytinę Amerikos pakrantę pradėti gyvenimo nuo pradžių. Šis gyvenimo žingsnis ir lengvabūdiški motinos santykiai su vyrais labai nepatinka vienuole ketinančiai tapti jos dukteriai Šarlot. Naujame mieste motina greitai užmezga santykius su vienišu prekybininku. Regis, niekas nepasikeitė, tačiau Šarlot netikėtai ir pati įsimyli vietinį vaikiną. Jaunylė duktė Keit dievina plaukimą, tačiau nelaimingo atsitikimo metu vos nenuskendo. Taip ateina metas, kai moterys išgyvena labai svarbius savo gyvenimo momentus...