Profesorius Isakas Borgas važiuoja į universitetą, kuriame jam bus iškilmingai suteiktas Garbės daktaro laipsnis. Automobiliu jį veža Borgo marti Mariana, kuri gaili uošvio, bet kartu ir neapkenčia. Nors jų kelionė trunka tik vieną dieną, atrodo, kad jie važiuoja visą amžinybę.
Neįtikėtina meilės istorija apie Joelį ir Clementine, dvi priešingybes, kadaise aistringai pamilusius vienas kitą, o dabar jau benutraukiančius santykius. Visai netikėtai Joelis sužino, kad Clementine intensyviai lankosi pas psichiatrus, kur jai taikoma neįprasta procedūra: atminties ištrynimas. Joelis, savo širdyje vis dar puoselėjantis šiltus ir aistringus jausmus Clementine, negali susitaikyti, kad jo mylimoji pasiryžo dirbtinai ištrinti iš atminties visus prisiminimus, susijusius su jų meile. Pykčio ir nevilties genamas, jis taip pat nusprendžia atsikratyti prisiminimų apie Clementine pas psichiatrus... Didžioji filmo dalis kaip tik ir vyksta Joelio mintyse ir prisiminimuose, kai jam taikoma trynimo procedūra. Staiga Joelis suvokia, kad jis visai nenori pamiršti Clementine ir procedūros metu pradeda slėpti ją kituose savo prisiminimuose, kas galiausiai labai netikėtai paveikia visą jo atmintį...
Filmo pasakojimas dėliojamas iš pagrindinio herojaus Aleksejaus, kurio prototipas yra pats Andrejus Tarkovskis, prisiminimų ir sapnų, į kuriuos sugrįžta jo motina, kaimo pievos, vaikystės namas, taip pat žmona Natalija ir sūnus Ignatas. Filmas apima tris laiko atkarpas – prieškarį, karą ir pokarį. Tačiau esminis įvykis, palikęs Aleksejaus gyvenime įspaudą – tėvų skyrybos. Filme herojaus nematome, tik girdime. Tačiau tai, kas matoma, yra jo atspindys.
Filmas skirtas režisieriaus A. Tarkovskio motinos Marijos Višniakovos atminimui. Rusų rašytojas Andrejus Gorčakovas atvyksta į Italiją studijuoti XVIII amžiaus kompozitoriaus Pavlo Sosnovskio biografijos. Drauge su palydove ir vertėja Eudženija jiedu keliauja po šalį. Rusas paskendęs savo mintyse, vertėja apimta keisto ilgesio. Greitai Gorčakovas ima suvokti, kad šio kompozitoriaus istorija – iš dalies ir jo paties: Italijoje jis ima jaustis svetimas, o grįžti namo jau nebegali. Jį apima nepakeliamas ilgesys, sunkus kaip liga...
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Monty Borganui, turtingam Manheteno numylėtiniui, liko paskutinė diena laisvėje, po kurios jis sės į kalėjimą septyneriems metams kalėti už prekybą narkotikais. Ši bausmė vyriškį šiurpina – vidinė įtampa ir nerimas nenugalimi. Įtampą stiprina nežinia, kas galėjo jį įskųsti policijai. Jo mergina? Draugai? Per likusias 24 valandas laisvėje jis susitinka su tėvu, kalbasi su draugais, savo mergina, stilingame naktiniame klube susiduria buvusiais partneriais. Bet ar įmanoma pakeisti savo gyvenimą per vieną trumpą parą?
Iš tolimosios K-PAX planetos atskrenda Prot'as. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų Žemės gyventojų, tačiau elgiasi labai keistai ir visi pradeda manyti, jog jis tikrai kitoks… Filmas pasakoja apie genialų daktarą Mark'ą Powell'ą, dirbantį vienoje iš geriausių Manheteno ligoninių bei mėginantį išgydyti intelektualų keistuolį, pasivadinusį Prot'u ir įrodinėjantį, jog jis atvyko iš nežinomos, tūkstančius šviesmečių nutolusios planetos K-Pax. Aišku tik tiek, kad jis - arba ateivis, arba silpnaprotis...
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
Turtingas gražuolis Deividas pasiekė gyvenime tiek, kiek kitas galėtų tik pasvajoti: geras darbas, prabangios mašinos, pinigai ir merginos, kurios tik ir laukia jo skambučio. Per savo gimtadienio vakarėlį jaunuolis pirmą kartą susipažįsta su geriausio draugo mergina, vardu Sofia, ir praleidžia su ja naktį, kalbėdamas apie praeitį ir pomėgius. Kitą rytą netikėtai sutikta buvusi meilužė Džiuli pasisiūlo pavėžėti savo automobiliu. Jis nesipriešina ir pasirašo sau mirties nuosprendį, nes pavydžioji mergužėlė nusprendžia mašina dideliu greičiu skristi nuo tilto ir nusižudyti. Po avarijos Deividas išgyvena, bet jo gražus veidas lieka neatpažįstamai subjaurotas. Jaunuolis puola į paniką ir depresiją, bet greitai viskas pasikeičia į gerąją pusę. Gydytojas pasiūlo jam atlikti plastinę veido operaciją, o žavioji Sofia prisipažįsta jį mylinti. Tačiau netrukus blogi bei nenuspėjami dalykai ir vėl prasideda. Deividas lieka vienas ir dar apkaltintas žmogžudyste.
Naujo miuziklo veiksmas vystosi 1962 m. Baltimorėje. Apvalutė linksmo būdo Tracy Turnblad bet kokiais būdais trokšta patekti į populiarią TV laidą ‚Corny Collins Show“ (tai tūkstančių paauglių svajonė). Simpatiškoji Amber von Tussle turi problemą, kurios vardas - Tracy Turnblad. Abi merginos siekia gauti vaidmenį televiziniame šou, ir storulė Tracy lieknutei Amber šią rolę gali nugvelbti iš po nosies. Tracy per didelius vargus visgi tampa šou dalyve ir trokšta pavergti tūkstančių žiūrovų širdis, nė neįtardama, kiek priešų tuo pačiu metu gali įsigyti... Intrigantė Amber von Tussle su savo motuše (Michelle Pfeiffer) piktavališkai bando pakenkti Tracy, paversdamos jos gyvenimą tikra sumaištimi. Ši istorija turi dar vieną „raziną“ – apvaliosios Tracy mama (John Travolta) visiškai nenori, kad jos dukrelė pradėtų karjerą šou biznyje.
Džonas Kleinas (Richardas Gere'as) – „Washington Post“ žurnalistas kažkaip keistai atsiduria mažame Vakarų Virdžinijos miestelyje. Jo automobilis nebevažiuoja, išsijungia telefonas, sustoja laikrodis. Vyras beldžiasi į artimiausią namą prašydamas pagalbos, bet duris atidaręs žmogus jį užpuola piktai šaukdamas, kad jis jau trečią dieną iš eilės laužiasi į jo duris. Bet Džonas neprisimena čia buvęs. Prieš dvejus metus Džono žmona Merė (Debra Messing) mirė ligoninėje nuo sužalojimų, patirtų per avariją. Prieš mirtį ji piešė kažkokį keistą padarą su sparnais - gigantišką drugį. Ar jos piešiniai turi ką nors bendra su šiuo miesteliu? Holivudo režisieriaus Marko Pellingtono 2002 metų mistinis trileris „Žmogaus-drugio pranašystės“ atstovauja tai kino srovei, kuri siekia atskleisti vadinamąją paralelinę tikrovę. Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad filme vaizduojami mistiški bei nepaaiškinami įvykiai yra atsitikę iš tikrųjų.